Ne taip seniai įkurtuves atšventusi ilgai lauktoji Nidos vandenvietė virto nelegaliais poilsio namais.
Uždaroje zonoje – atvykėliai
Dar vasarą nidiškiai stebėjosi, kad uždaroje įmonei „Neringos vanduo” priklausančioje vandenvietėje ką tik už ES pinigus rekonstruotose patalpose ilsisi nepažįstami atvykėliai.
Dvejus metus vilkintas Neringos vandens gerinimo ir nuotekų šalinimo projektas kainavo 35,02 mln. litų. Šių pinigų pasamdytiems rangovams nepakako. Valstybė papildomai skyrė dar beveik 5 mln. litų.
Paprasti nidiškiai tvirtino, kad milijonus išleidusi projekto užsakovė – įmonė „Neringos vanduo” – gyventojų poreikiams nerado ir kelių tūkstančių litų.
Vandenvietės raktai – saviems
Nidos vandenvietė įsikūrusi už miesto, įspūdingame pušyne, iki Kuršių marių – keli šimtai metrų.
Šioje bendrovės „Neringos vanduo” teritorijoje yra trys pastatai – vandens ruošimo stotis, beveik dvigubai didesnis, esą buitinių ir administracinių patalpų pastatas bei nedidelė chemikalų saugykla.
Sovietmečiu statytas buitinių patalpų sandėlis po rekonstrukcijos pavirto kabinetais ir poilsio kambariais. Dar vasarą kai kuriuose jų atsirado lovos, spintos ir stalai. O netrukus ir pirmieji poilsiautojai.
„Nustebome, kai pamatėme iš mašinų su lagaminais lipančius aiškiai poilsiauti atvažiavusius žmones. Čia juk sanitarinė zona, įėjimas bet kuriam iš mūsų draudžiamas. Kas čia per poilsinė? Už Europos pinigus jie privalėjo valyti vandenį, o ne administracinius pastatus ar poilsines statybininkams užsakyti”, – „Klaipėdai” guodėsi kai kurie neringiškiai.
Poilsiavietės neliks?
Naująją Nidos vandenvietę rekonstravo Estijos bendrovė „Merko Ehitus”, kuriai tuomet vadovavo Gediminas Kazlauskas, vakar prisaikdintas naujuoju aplinkos ministru.
Buvęs bendrovės vadovas G.Kazlauskas jau pagarsėjo griežtais pareiškimais dėl nelegalių statybų ir kitų pažeidimų. Paklaustas, ar šią vasarą Nidos vandenvietėje neteko matyti poilsiautojų, jis nustebo.
„Griežtos sanitarinės apsaugos zonoje poilsiavietės apskritai neturėtų būti”, – vakar tikino ministras.
Išgirdęs tą patį „Klaipėdos” klausimą bendrovės „Neringos vanduo” direktorius Ričardas Gubinas nuraudo ir vos valdydamas šypseną aiškino: „Ten atskirų kambariukų poilsiui nėra. Baikite. Nenoriu sakyti. Ten bus administracinės patalpos, laboratorija, technologo ir elektrotechniko kabinetas. Mes stengiamės pritraukti žmones prie tos vietos. Neslėpsiu, ten savo laiku yra buvusi poilsinė, bet mes rekonstravome ir pritaikysime savo reikmėms. Bet poilsinės nebus”.
Kurs dar ir laboratoriją
Tai, kad vandenvietėje įrengti poilsio kambariai, Nidoje apsilankę „Klaipėdos” žurnalistai įsitikino savo akimis. Dalis šio pastato langų uždengti, bet pro kelis galima pasidairyti į palyginti kuklius vandentiekininkų apartamentus.
Pagal projektą šiose patalpose esą turėtų ilsėtis vandenvietę aptarnaujantys darbuotojai. Tačiau paklausti, ar turi raktus nuo šių patalpų, darbininkai tik gūžčiojo pečiais. „Tik valdžia turi”, – tikino vyrai.
Pasak „Neringos vandens” direktoriaus R.Gubino, šiose patalpose esą būtina įkurti laboratoriją vandens tyrimams atlikti.
„Per metus Klaipėdos laboratorijai už tyrimus sumokame beveik 22 tūkst. litų. Tyrimai atliekami kartą per ketvirtį, o reikėtų kasdien. Reikėtų laboratorijos, kad galėtume kontroliuoti vandens kokybę patys”, – aiškino direktorius.
Tačiau tokio lygio laboratorijos įkūrimas, pasirodo, gali atsieiti dar kelias dešimtis tūkstančių, o kai kurie įrenginiai – šimtus tūkstančių litų.
„Tai mes kursime paprastą laboratoriją. Minimaliai nupirksime įrangos”, – aiškino R.Gubinas.
Paklaustas, ar tokia „minimali” laboratorija galės būti atestuota, R.Gubinas tvirtino, kad atestuoti laboratorijos esą neapsimoka.
„Jos mums reikia tik dėl savęs. Žinoma, su neatestuotos laboratorijos tyrimu nenueisi į teismą. Tačiau technologui ji rodys duomenis. Mums įdomūs tie parametrai, kuriuos mums reikia kontroliuoti – nitritus, nitratus, geležį. Nors dalis prietaisų automatiškai nustato chlorą, drumstumą. Kad žmones nuramintume”, – aiškino R.Gubinas.
Galvas jau gali plauti
Neringiškiai dešimtmečiais gėrė supuvusiu kiaušiniu smirdantį vandenį. Šiuo vandeniu išplauti Neringos blondinių plaukai įgaudavo rausvą spalvą.
Geležies prisodrintas vanduo dažydavo ir baltus skalbinius. Tik Juodkrantėje gyventojai turėjo pakenčiamos kokybės vandenį.
Visų Neringos gyvenviečių vandens gerinimo sistemos įdiegimas kainavo 10 mln. litų. Neringos nuotekų įrengimo sistema kainavo 17,2 mln., komunikacijų tinklams įrengti prireikė dar 12,2 mln. litų.
Tačiau baigus vandens gerinimo projektą rangovams amonio iki galo taip ir nepavyko panaikinti. Būta kalbų, kad vokiečių įmonės įrengti amonio šalinimo įrenginiai esą turi būti pakeisti naujais.
Projektui skirtų lėšų jau nebėra – nei amonio šalinimui, nei laboratorijai. „Objektas jau atiduotas, lėšos panaudotos”, – patvirtino ir R.Gubinas.
Paminklas stovės smarvėje
Pačiame Nidos centre, šalia pėsčiųjų tako palei marias esanti nuotekų stotis nidiškiams riečia nosį labiau, nei sovietmečiu čia veikęs tualetas. Pavasarį netoliese turėtų atsirasti paminklas maestro Vytautui Kernagiui.
Aplinkinių namų kvartalas ne kartą rinko parašus ir mynė savivaldybės bei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos slenksčius.
Nidiškiai Valerijus Mamontovas ir Gintautas Smolskas tikino, kad prie pat nuotekų stoties esantys jų gyvenamieji namai skendi smarvėje. „Nei lango atsidarysi, nei poilsiautoją pasikviesi”, – piktinosi vyrai.
Filtrams pinigų nerado
Nidiškiai įsitikinę, kad „Neringos vanduo” nuotekų stoties alsuokliuose turėjo įrengti filtrus. Jų kaina gali siekti apie 5 tūkst. litų.
„Niekas nežino, kokiam laikotarpiui jų užteks, gal kasmet, o gal ir dar dažniau teks keisti”, – į neringiškių skundą atsakė R.Gubinas.
Prieš keletą metų ankstesnei Neringos savivaldybei esą „Neringos vanduo” įsipareigojo sutvarkius nuotekų stotį, sovietinį tualetą nugriauti.
„Taip, tokia kalba tikrai buvo. Čia turėjo atsiverti viešosios erdvės”, – „Klaipėdai” tvirtino buvusi tarybos narė Aurelija Stancikienė.
Nidiškiai svarsto, ar artimiausiu metu šie tualetai nebus privatizuoti.
„Visko gali būti, kad netrukus čia kažkas susiprivatizuos ir tuomet mes jau nieko nepadarysime”, – baiminosi abu kalbinti V.Mamontovas ir G.Smolskas.
„Neringos vandens” direktorius R.Gubinas prasitarė, kad mieliau šiuos pastatus parduotų: „Bent truputį lėšų už juos gautume”.
Tačiau Neringos meras Vygintas Giedraitis „Klaipėdai” tvirtino, kad tualetai privatizuoti nebus.
„Dar nenusprendėme, ką su jais darysime, bet nei griauti, nei parduoti nežadame. Kol kas svarstome, kaip juos pritaikyti”, – aiškino meras.
V.Giedraitis aiškino, kad miesto centre tvyranti smarvė esą turėtų išnykti stoties alsuoklius iškėlus aukštyn. Tačiau kada ir už kieno pinigus tai bus padaryta, neaišku.
