Seimo opozicija žada gaivinti projektą, kuriuo numatomos kompensacijos šildantiems vandenį elektra.
Laiku išjungė vandenį
Vilniaus rajone yra apie 7 tūkst. vartotojų, kurie karštą vandenį gaminasi – elektra pasišildo centralizuotai tiekiamą šaltą vandenį. Reto iš jų sąskaita už elektros energiją būna mažesnė nei 200 litų per mėnesį. Centralizuotai karštas vanduo daugumai iš jų nebetiekiamas dar nuo 1998 m.
Tąsyk rajono savivaldybė sutiko gyventojams padengti iki 400 litų už elektrinio vandens šildytuvo įsigijimą ir įrengimą. Daugelis gyventojų spėjo pasinaudoti siūloma lengvata, tačiau gana greitai suprato pakliuvę į finansinius spąstus dėl kasmet brangstančios elektros, kurios reikia vandeniui pašildyti.
„Gyvenu Rudaminoje, per mėnesį už elektrą sumoku po 200 litų. Tuo pat metu, kai gyventojai už centralizuotai tiekiamą šilumą sulaukia savivaldybės paramos, mes negauname nieko. Suprantu, kad kompensuoti išlaidas elektrai ne savivaldybės darbas, todėl keliame šį klausimą respublikiniu mastu, Seime“, – dėstė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos atstovė Janina Šimkuvienė.
Nuostolis prekiautojams elektra
Moteris teigė parėmusi iniciatyvą, kai užpernai rudenį Seime opozicinė Tvarkos ir teisingumo partija inicijavo Elektros energetikos įstatymo pataisą, kuria remiantis pigesnę elektrą turėtų gauti ne tik maistą gaminantys ant elektrinių viryklių, tačiau ir tie, kurie elektra šildo vandenį.
Tvarkos ir teisingumo frakcijos Seime pirmininkas Valentinas Mazuronis prisimena, kad tokia pataisa jo iniciatyva buvo įregistruota. „Tai buvo 2010 m. lapkričio 10 d. ir jos tikslas vienas – kad žmonės, šildantys vandenį, galėtų atsikvėpti. Ši pataisa atneš teigiamų pokyčių visiems – ir žmonėms, ir valstybei. Na, nebent elektrą parduodančios įmonės turės pasispausti ir apriboti savo apetitą“, – dėstė V. Mazuronis.
Įtrauks į darbotvarkę pavasarį
Daugiau nei prieš metus įregistruota įstatymo pataisa nugulė į stalčių. Atrodo, iki šiol jos likimu per daug nesirūpino nei valdantieji, nei pataisą pasiūliusi opozicija. V. Mazuronis tikino, kad neva realiems darbams trukdo valdančiųjų nenoras veikti šioje srityje, ir dėkojo žurnalistams už priminimą.
„Seimo darbotvarkę sudaro Seimo pirmininkė ir ji, matyt, nebenori, kad šis klausimas būtų svarstomas. O mes juk tik opozicija“, – teisinosi Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas.
Vis dėlto V. Mazuronis pažadėjo, kad artėjant pavasario sesijai šis klausimas būtinai bus įtrauktas į opozicijos darbotvarkę. Tuomet opozicijos atstovai bandys jį kelti Seime. Kiek vidutiniškai galėtų sutaupyti gyventojas ir koks būtų šios pataisos ekonominis efektas, opozicijos atstovas įvardyti negalėjo. Anot V. Mazuronio, tokie skaičiavimai dar neatlikti.
Beliko supuvę vamzdžiai
Vilniaus rajono savivaldybės atstovai tikino, kad anksčiau priimtas sprendimas nutraukti atokiai gyvenantiems rajono gyventojams centralizuotą karšto vandens tiekimą padėjo nemažai sutaupyti. Gyventojams už elektrinių vandens šildytuvų įrengimą buvo pasiūlytos kompensacijos, į atokias gyvenvietes ir kaimelius nutiestais vamzdžiais nustojo tekėti karštas vanduo.
„Štai konkretus pavyzdys – Salininkai. Už vandenį tuomet mokėjo geriausiu atveju 30 proc. žmonių. Panašiai ir visame Vilniaus rajone – tokia realybė buvo, kad vandenį centralizuotai gaudavo daugybė žmonių, tačiau išsimokėti už jį galėdavo tik kas trečias ar ketvirtas vartotojas. Ir tų pinigų tikrai nebūtų pakakę ne tik priežiūrai, bet ir katilinių, vamzdynų remontui. Manau, kad tuomet buvo priimtas visai racionalus sprendimas“, – dienraščiui teigė Vilniaus rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vadovas Antonas Žukas.
Valdininkas teigė nesutinkantis su kai kurių gyventojų noru atnaujinti karšto vandens tiekimą. Kompensacijos už elektrą, anot A. Žuko, svarstytinas dalykas, o štai karšto vandens centralizuotas tiekimas – neįmanomas.
„Aišku, kad vamzdžių neardėme, kai atjungėme vandenį, tačiau per beveik 15 metų jie spėjo sudūlėti, surūdyti ir supūti. Norint atnaujinti tiekimą, reiktų milijoninių, jei ne milijardinių investicijų. Tai didžiulės investicijos ir vargu ar jos atsipirktų. Juk yra tokių vienkiemių, į kuriuos reiktų tiesti po kelis kilometrų vamzdžių. Tai tikrai neracionalu“, – apibendrino pašnekovas.
