Nuo kitų metų ketinama rečiau valyti rajoninius kelius ir nakties metu visiškai nebevalyti magistralės Kaunas–Klaipėda.
Anot savivaldybių atstovų, tokie planai – tai įspėjimas apie ketinimus valstybinių kelių saugumą ir priežiūrą padaryti, didžiąja dalimi, rajonų savivaldybių rūpesčiu.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Donato Dudonio teigimu, kitais metais kelių priežiūros finansavimą numatoma sumažinti mažiausiai 16 mln. litų.
„2007 m. šalies kelių priežiūrai buvo skirti 296 mln. litų, šiemet – 354 mln. litų. Dabar, kai nauja koalicija svarsto biudžetą, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo eilutė taip pat turėtų būti tikslinama, tik kiek, aš tikrai negalėčiau atsakyti.
2009 m. kelių priežiūrai tikrai bus skirta 16 mln. litų mažiau nei šiemet. Klausimas, kokia bus galutinė bendrai programai skiriama suma. Gali būti, kad numatytą sumą kelių priežiūrai teks dar šiek tiek sumažinti kokiais 5 proc.”, – teigė D. Dudonis.
Kaip šiandien numatoma, 338 mln. litų suma bus skirta kelių priežiūrai (kelių valymui, barstymui, žolės šienavimui, išdaužų užlopymui) ir horizontaliam ženklinimui.
Anot D. Dudonio, dėl finansinių galimybių ribotumo teks taupyti ir vasaros sezonu.
„Šiukšlės bus renkamos vieną kartą per mėnesį, anksčiau jos buvo renkamos du tris kartus. Pavasarį, vėliau nei paprastai, bus užtaisomos kelio išdaužos, pakelių, kelkraščių žolė bus šienaujama vieną kartą per mėnesį. Anksčiau tai būdavo daroma du tris per mėnesį. Tokie bus taupymo būdai, jei, kaip ir numatoma, bus ženkliai sumažintas finansavimas kelių priežiūrai”, – dėstė D. Dudonis.
Anot D. Dudonio, nuo 2009 m. sausio 1 d. bus barstoma iki 1,5 tūkst. mažiau rajoninių kelių nei dabar.
„Anksčiau nebūdavo barstomi tie rajoniniai keliai, kuriuose eismo intensyvumas neviršydavo 500 automobilių per parą. Mes pakėlėme kartelę – dabar nebebus barstomi tie keliai, kuriuose eismo intensyvumas mažesnis nei 700 automobilių per parą”, – apie finansų ir ekonominės krizės pasekmes kalbėjo D. Dudonis.
Anot D. Dudonio, jo minėti mažo eismo intensyvumo rajoniniai keliai ne tik bus nebarstomi, bet ir kur kas rečiau valomi – prižiūrimi ne pagal pirmą ar antrą priežiūros lygį, bet pagal trečią.
Pasak D. Dudonio, neatmetama, kad po sausio 1 d. bus priimtas sprendimas nakties metu, nuo 22 val. iki 4 val., nebevalyti ir nebebarstyti dabar pagal pirmą priežiūros lygį prižiūrimo kelio Sitkūnai – Klaipėda.
Tuo tarpu kitų magistralinių ir krašto kelių priežiūra, pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus konsultanto Evaldo Tamariūno, liks tokia, kokia buvus.
Šilalės ir Pakruojo savivaldybės: tai būtų tragedija
Anot Šilalės rajono savivaldybės Investicijų ir statybos skyriaus vyriausio specialisto Algirdo Žukausko, Šilalės rajone didžioji dalis kelių – rajoninės reikšmės, visi jie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Šilalės savivaldybės rūpestis – vietiniai nevalstybiniai keliai.
„Eismas net rajoniniuose keliuose nėra toks intensyvus. 700 automobilių per parą… Tai čia gana intensyvus eismas turėtų būti. Savivaldybė rajoninių kelių valymui ir barstymui pinigų tikrai neturi. Matyt, ūkininkams patiems tuos keliukus teks valytis”, – svarstė A. Žukauskas.
Specialistas A. Žukauskas nuogąstavo, kad per užpustytus kelius bus itin sunku išvežioti pieno produkciją, mokykliniais autobusiukais į mokyklas nugabenti vaikus.
„Tragiška situacija. Jeigu rajoniniai keliai valomi, tai jų valymas užima ketvirtą vietą prioritetų sąraše. Pirmiausia valomas Vilnius ir Kaunas, po to autostrada Klaipėda – Kaunas, tada magistraliniai ir tik galų gale – rajoniniai keliai”, – dėstė A. Žukauskas.
Šilalės rajono savivaldybės specialistui A. Žukauskui pritarė ir Pakruojo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Romas Medzveckas.
„Tragedija. Iš karto sakau – tragedija. Mes numatę lėšų biudžete neturime. Antras dalykas, tokiems dalykams mes neturime iš kur planuoti lėšų. Mes su rajoniniais keliais labai vargstame. O jeigu pridės mums krašto kelius… Neįsivaizduoju iš kokių pinigų reiks tvarkytis.
Fiziškai galbūt ir pajėgtume. Pakeltume visas pajėgas: įmonių, organizacijų, ūkininkų. Bet tai kainuoja pinigus. Finansiniu atžvilgiu tai tragedija, jeigu žiema bus tikra žiema”, – kalbėjo pašnekovas.
Alytaus savivaldybė: gali padidėti avaringumas
Alytaus rajono savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo Raimondo Sodaičio nuomone, prie gero toks biudžeto taupymo būdas neprives.
„Nemanau, kad tos sprendimas prisidės prie kelių saugaus eismo gerinimo. Kada šiandien tiek daug žmonių žūsta, eismo sąlygas reikia gerinti… Tai gali būti kliūtis pasiekti maršruto tikslą, gali avaringumas padidėti”, – svarstė R. Sodaitis.
Anot R. Sodaičio, kai kurios savivaldybės keliams valyti naudoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamas lėšas, bet Alytaus rajono savivaldybė tų lėšų nenaudoja.
„Mūsų savivaldybė nenaudoja tų lėšų, ir įtakos mūsų kelių priežiūrai nebus, nebent, jei bus sumažintas finansavimas, gali sumažėti kelių remonto darbų.
Tikėtina, kad nevalant sniego nutrūktų susisiekimas tuose keliuose, kurie priklauso regioninėms įmonėms. Tokiu atveju, teiktume siūlymą Tarybai. Galbūt ji nuspręstų tuos kelius kiek aptvarkyti”, – spėjo R. Sodaitis.
Zarasų savivaldybė: gyventojai protestuos
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimo Samkaus nuomone, jeigu bus sumažintas finansavimas valstybinės reikšmės kelių priežiūrai, kuriuose nepakankamas eismo intensyvumas, savivaldybę iš karto užpils gyventojų skundai.
„Kad kils skandalas, beveik galiu garantuoti. Poreikis tais keliais važinėti vis tiek yra. Gyvena žmonės, pas juos turi būti ar tai maistas pristatytas, ar tai medicininė pagalba. Savivaldybė prisidėti iš savo biudžeto ar Kelių priežiūros programos pinigų taip pat negalės, nes mums tų pinigų taip pat trūksta mūsų vietinės reikšmės keliams prižiūrėti.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūra nėra savivaldybės funkcija. Ir teisiniu, ir ekonominiu požiūriu, man atrodo, šitas dalykas nėra įmanomas”, – sakė R. Samkus.
R. Samkaus nuomone, siekiama padaryti taip, kad savivaldybės kelių priežiūrai skirtų kuo daugiau pinigų iš savo biudžeto, o ne iš Kelių priežiūros programos, nes programa – tai valstybės investicijos.
„Nori užmesti savivaldybei tą naštą. Savivaldybė savivaldybei nelygu, bet mūsų biudžetas toli gražu nėra perpildytas”, – patikino R. Samkus.
Ką pasakys Europos Sąjunga?
Asociacijos „Lietuvos keliai” vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas sako, kad pirmasis sniegas parodė kelininkų darbo rezultatus.
„Negaliu sakyti, kad jie nedirbo, bet kiek avarijų įvyko savaitgalį – ir netgi rezonansinių! Jeigu kelias bus neprižiūrėtas – slidi apsnigta danga – nenusakomų dalykų gali įvykti.
Aišku, faktorių yra daugiau – vairuotojų neatsargumas, kai kurie ir padangų nepasikeitę, bet, kita vertus… Pagrindinis faktorius – kelio danga turi būti saugi. Mes turime užduotį – per ateinančius keletą metų Lietuvoje avaringumą turime sumažinti per pusę. Už pasekmes reikės atsiskaityti Europos Sąjungai”, – sakė tikimybe įgyvendinti Lietuvos duotus įsipareigojimus ES nelabai tikintis R. Gradauskas.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus vyresniojo specialisto Deivio Kulviečio suteikti duomenys liudija, kad padėtis Lietuvos keliuose šiemet, palyginti su praeitais metais, yra šiek tiek pasitaisiusi.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 24 d. įvyko 5900 (iš jų 1340 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai) eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, juose 668 žmonės (iš jų 64 nepilnamečiai) žuvo, 7434 (iš jų 1497 nepilnamečiai) sužeisti.
Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 24 d. įvyko 4415 (iš jų 956 eismo įvykiai kuriuose nukentėjo nepilnamečiai) eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, juose 449 žmonės (iš jų 33 nepilnamečiai) žuvo ir 5364 (iš jų 1068 nepilnamečiai) sužeisti.
