Diskusijoms dėl šiukšlių deginimo gamyklų persikėlus į Vyriausybę ir Seimą, Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis laikosi pozicijos, kad šiuo verslu užsiimti galėtų tik valstybinės svarbos statusą gavusios įmonės.
Ketvirtadienį Žinių radijo laidoje ministras teigė, kad tarp ministerijų jau baigiamas derinti 2013–2020 m. strateginis planas, nurodantis, kad Lietuvoje, be 9 regioninių šiukšlių rūšiavimo gamyklų, turėtų iškilti 3 riboto pajėgumo šiukšlių deginimo fabrikai.
„Teiksime Vyriausybei sprendimo projektą, jog atliekas deginti gali tiktai tos įmonės, kurioms Vyriausybė suteiks valstybinės svarbos įmonės statusą“, – sakė V. Mazuronis.
Aplinkos ministro nuomone, „šiukšlių karas“ Lietuvoje įsiplieskė todėl, kad atliekų tvarkymo verslas – itin pelningas.
„Manau, kad mes, kaip valstybė, nebuvom arba nesam tam tinkamai pasiruošę, todėl, kad šiandien mes neturime įstatyminės bazės, kuri įgalintų valstybę ar jos institucijas reguliuoti tų pačių atliekų deginimo gamyklų statybą leidžiant arba neleidžiant statyti – verslas kiek nori, tiek stato. Tai veda į tai, kad mes pastatysime per didelio galingumo ir per daug deginimo gamyklų ir tapsim Europos sąvartynu, kur bus vežamos atliekos iš kaimyninių valstybių ir čia deginamos, todėl kad tai duoda didelius pelnus“, – kalbėjo ministras.
V. Mazuronis įsitikinęs, kad deginimas yra pati prasčiausia atliekų tvarkymo priemonė.
„Deginti galima tik tai, ko kitaip nebeįmanoma perdirbti, ir tam tikrus įsipareigojimus mes esame prisiėmę iš Europos Sąjungos (ES), kiek mes turime išrūšiavę perdirbti – tam mes statome rūšiavimo gamyklas ir stengiamės tas pačias medžiagas iš naujo panaudoti, perdirbti ir panašiai. Tokia turėtų būti ir yra atliekų tvarkymo visoje ES tvarka ir šituo keliu, aš manau, mes turėtume eiti“, – sakė ministras.
