Radviliškio rajone, Balandiškio kaime, antrą vasarą vyksta akademinio jaunimo stovykla „Laisvės kovų atmintis“. Trijų šalies universitetų studentai atlieka archeologinius kasinėjimus partizanų rėmėjų Sajų sodyboje.
Daugiau nei pusė stovyklautojų Balandiškyje darbavosi ir pernai, todėl vos įsikūrę kibo į darbus. Vieni – sodybos kieme, kiti – prie namo, dar kiti – pačiame name. Būsimieji istorikai sako atvykę į partizanų rėmėjų Sajų sodybą ne vien atlikti specialybės praktikos darbų.
„Partizanai – man labai artima tema, kadangi mano prosenelis buvo partizanas. Norėjosi ne tik iš istorijos knygų sužinoti, bet pabūti toje aplinkoje, kur vyko visos kovos, kur žmonės galvojo apie valstybę, kur aukojo savo gyvenimus, rizikavo“, – sako studentas Audris.
Organizatorių teigimu, partizanų rėmėjų Sajų sodyba turi būti atvira visuomenei ir atgyti. Griūvantis, greitai šimto metų sulauksiantis namas – aptvarkytas, uždengtas stogas, pernai stovyklautojai pasodino medelių, šiemet ketina sukalti inkilų paukščiams, kitąmet sodins gėlių.
„Tikslų yra daug: iš vienos pusės ugdyti, formuoti studentų požiūrį į partizaninį karą, į vertybes, kultūros paveldą ir archeologiją, iš kitos pusės – įtraukti juos į aktyvią mokslinę veiklą, paskatinti prisidėti prie tyrimų ir rinkti duomenis planuojam sodybos tvarkymui, restauravimui“, – teigia archeologas Gediminas Petrauskas.
Pernykščiai stovyklautojų radiniai, pasak istorikų, turi išliekamąją vertę.
„Manau, kad išsklaidėme mitą, jog šita sodyba turi abejotiną vertę arba abejotiną ryšį su Lietuvos partizanais ir vyriausiąja vadovybe bei 1949 m. suvažiavimo įvykiais, nes atradome radinių ir ne taip mažai, kuriuos galim sieti su partizanų buvimu, gydymusi, jų slaptos spaudos leidyba“, – sako archeologas dr. Vykintas Vaitkevičius.
Stovyklautojų laukia ir 20 kilometrų žygis partizanų takais, susitikimas su partizanų ryšininke, istorinių kino filmų peržiūra.
Sajų sodyba įtraukta į kultūros vertybių registrą. Ją bebaigiančią sugriūti prieš trejus metus pradėjo gaivinti Šiaulių menininkai, teigdami, kad 1949-aisiais čia buvo spausdinama Lietuvos laivės kovų deklaracija, kurią pasirašė gretimame Minaičių kaime susirinkę partizanų būrių vadai.
Tuo metu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistai ir žmonės, tyrinėję rezistencijos kovų istoriją abejoja, ar sodybą reikia gaivinti, nes tokių partizanų ryšininkų sodybų šalyje esą yra tūkstančiai.
