Tikkuurila

Tinkamai tvarkant nuotekas mažėja vandens telkinių tarša

Nuotekų tvarkymas

Lietuvoje drąsiai galime gerti vandenį iš čiaupo, maudytis švariuose ežeruose ir upėse Tačiau ar geros kokybės geriamu vandeniu galėsime džiaugtis  ir po dešimtmečio, kiek turėsime neužterštų vandens telkinių, priklauso nuo mūsų pačių.  

Vandens telkinių būklė nėra labai gera

Lietuvoje gerą būklę atitinkančių paviršinių vandens telkinių yra 36 proc., neatitinkančių geros būklės kriterijų vandens telkinių – 64 proc.

Dviejų trečdalių vandens telkinių būklė yra vidutinė, bloga ar labai bloga. Juos teršia žemės ūkis, miesto nuotekos, prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų neprijungti namų ūkiai, pramonė.

Dėl pastaraisiais metais įgyvendinamų sutelktosios taršos miesto nuotekomis mažinimo priemonių, skiriamų investicijų miestų, gyvenviečių naujų valymo įrenginių statybai ar rekonstrukcijai, šios taršos mastai mažėja, tačiau apie 5 proc. upių vandens telkinių ir 19 proc. ežerų vis dar patiria reikšmingą sutelktosios taršos poveikį. Apie 2 proc. vandens telkinių patiria reikšmingą pasklidosios taršos dėl prie centralizuoto nuotekų surinkimo sistemų neprisijungusių namų ūkių poveikį.

Sutelktoji tarša (azoto ir fosforo junginiai, organinės ir pavojingos medžiagos) daro neigiamą poveikį ir  vandens telkinio aplinkai, bendrai vandens telkinio būklei.

Prie geresnės vandens telkinių būklės gali prisidėti visi Lietuvos gyventojai, atsakingai tvarkydami buityje susidarančias nuotekas.

Neišvalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos, patekusios į paviršinius vandens telkinius, juos užteršia, paspartina eutrofikacijos procesus – dėl padidėjusių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) kiekio vandens telkinyje pernelyg greitai suveši dumbliai, aukštesnieji vandens augalai, sukeldami vadinamąjį ,,vandens žydėjimą“. Sumažėja vandens telkinio skaidrumas, jo paviršius pasidengia žalia plėvele, kai kurios suvešėjusios dumblių rūšys išskiria toksines medžiagas. Jos gali sukelti odos pažeidimus žmonėms, gyvūnų apsinuodijimus ir pan.

Netinkamai tvarkant nuotekas gali būti užteršiami ir požeminiai vandenys.

Išeitis – individualus nuotekų tvarkymas

Prie centralizuotų nuotekų sistemų Lietuvoje prisijungę apie 79 proc. gyventojų, o per šią sistemą į aplinką kasmet išleidžiama beveik 197 mln. m3 sutvarkytų nuotekų. 

Tačiau ne visi namų ūkiai turi technines galimybes prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų. Tokiu atveju žmonės turi įsigyti individualų nuotekų tvarkymo įrenginį. 

Prieš kelerius metus Aplinkos ministerijos užsakytos apklausos metu 90,7 proc. apklaustųjų patvirtino žinantys, kad individualiai tvarkomos nuotekos privalo atitikti aplinkosauginius reikalavimus, o 87,3 proc. teigė girdėję, jog teisės aktuose yra nustatyti nuotekų tvarkymo reikalavimai.

Dalis tokius įrenginius naudojančių gyventojų ne tik atlieka naudojamo vandens tyrimus, bet ir tiria išleidžiamas nuotekas. Deja, ne visi žmonės yra tokie sąmoningi. Kai kas net nežino, kad rezervuaruose surinktas nuotekas gali išvežti tik skaidriai dirbantys nuotekų vežėjai. 

Kai kurie asmenys netinkamai tvarko nuotekas dėl taupumo. Pasitaiko atvejų, kai senas nuotekų rezervuaras nėra sandarus ir užterštos nuotekos patenka į gruntą, o per negilius gruntinius vandenis kyla rizika užteršti požeminį vandenį. Tad dėl to ateityje gali kilti sveikatos problemų. 

Nuotekų tvarkymo informacinė sistema naudinga ir gyventojams 

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje pradėjusi veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) leidžia žmonėms, turintiems individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, gauti informaciją apie tų įrenginių aptarnavimą. 

Prie šios informacinės sistemos jau prisijungė nemažai paslaugų teikėjų. Nuotekų vežėjai šioje informacinėje sistemoje fiksuoja nuotekų paėmimo faktą, vietą, paimtų nuotekų tipą ir jų perdavimą iš visų tipų nuotekų tvarkymo įrenginių nuotekų tvarkymo įmonėms, o nuotekų tvarkytojai patvirtina paimtų nuotekų kiekį ir tipą. 

Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, pasinaudodami NTIS kaupiama informacija, ateityje galės analizuoti, kokių veiksmų, prevencinių ar kontrolės tikslingiau imtis. Savivaldos institucijos kartu su jų įsteigtomis nuotekų tvarkymo įmonėmis informacinėje sistemoje taip pat galės matyti rizikingas vietas ir laiku taikyti prevencines priemones suvaldyti potencialiems taršos šaltiniams.

Gyventojams, turintiems individualių nuotekų tvarkymo įrenginius, t. y. nuotekų paslaugų gavėjams, nėra būtinybės jungtis prie šios informacinės sistemos. Sistemos internetinėje svetainėje ir neprisijungę vartotojai paieškos skiltyje galės rasti informaciją apie skaidriai dirbančius nuotekų vežėjus, apie įrenginių montuotojus ir individualių nuotekų tvarkymo įrenginių tipus. 

Norintys prisijungti prie NTIS gyventojai tai gali padaryti per Elektroninių valdžios vartų portalą. Prisijungusiems asmenims ateityje bus paprasčiau užsakyti nuotekų laboratorinius tyrimus ir matyti šių tyrimų rezultatus, užsisakyti nuotekų išvežimo paslaugas, matyti informaciją apie įrenginių aptarnavimą.

TAIP PAT SKAITYKITE

Ruukki
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu