Uostamiesčio Tilžės gatvės gyventojai keletą metų priversti taikstytis su gyvenamųjų namų ir ikimokyklinės įstaigos panosėje riogsančiu šiukšlynu paverstu pastatu.
Kad buvusia valgykla Tilžės g. 19 ilgą laiką nesirūpinama, rodo ne tik krūvos šiukšlių ir išmatų aplinkui, bet ir namo viduje išsikerojęs sulig stogu užaugęs medis. Pasak aplinkinių namų gyventojų, vaiduokliu virtęs pastatas pastaruoju metu kiek mažiau traukia benamius, tačiau beveik kiekvieną rytą čia būriuojasi neaiškus jaunimėlis.
Ignoruoja
Pastatas priklauso antrinei „Žemaitijos pieno” bendrovei „Žemaitijos prekyba”, tačiau iki šiol prisibelsti iki savininkų sąžinės miesto Savivaldybės administracijai nepavyko. Statinių priežiūros ir statybos leidimų skyriaus vedėjas Gediminas Pocius informavo, kad miesto piktžaizde tapusio pastato savininkai ne kartą buvo įspėti susitvarkyti, netgi bausti administracine nuobauda, tačiau reikalai nepajudėjo – esą naudodamiesi įstatymų spragomis, verslininkai į įspėjimus numoja ranka.
„Bendrovė turi turtą labai geroje vietoje, tačiau visiškai juo nesirūpina. Jeigu savininkas žinotų, kad už pastato nepriežiūrą gali jo netekti, tikriausiai elgtųsi kitaip, bet mūsų valstybėje teisė į nuosavybę šventa, aukščiau visuomenės poreikių, ir nėra mechanizmo, kaip priversti savininkus susitvarkyti savo turtą”, – sakė tarnautojas.
G. Pocius pastebėjo, kad administracinės nuobaudos už statinių nepriežiūrą negelbsti, nes dažniausiai jos būna juokingai mažos. Bėda ta, kad sprendimą dėl nuobaudos dydžio gali priimti tik Savivaldybės, kurioje subjektas registruotas, sudaryta administracinė komisija. 2006 m. surašius administracinį protokolą Telšiuose registruotai „Žemaitijos prekybai”, byla buvo išsiųsta į Telšių miesto savivaldybę, o ši verslininkams skyrė minimalią – 200 litų baudą.
„Tokių „paglostymų” turime ir daugiau. Pavyzdys – Šiauliuose registruotiems buvusiojo „Baltijos” kino teatro savininkams, akivaizdžiai besityčiojantiems iš mūsų miesto, šiauliečiai taip pat skyrė minimalią administracinę nuobaudą”, – piktinosi G. Pocius.
Beje, sakė valdininkas, „Žemaitijos prekybos” savininkai paskutinį kartą dėl Tilžės g. 19 namo buvo įspėti vasarį, nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu. Verslininkai esą pasižadėjo, kad „kažką darys, gal net parduos pastatą”.
Viena kovoje – bejėgė
Pasak G. Pociaus, šiuo metu apleistų uostamiesčio pastatų sąraše yra 30 objektų. Jų savininkams miesto Tarybos sprendimu nustatytas maksimalus – 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Tačiau valdininkas įsitikinęs, kad to nepakanka, ir būtina ieškoti daugiau priemonių, kurios priverstų „apsileidėlius” gerbti miestą.
„Neseniai kalbėjomės su Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra, kad atitinkamų poveikio priemonių imtųsi ir jie. Aplinkosaugininkai gali pritaikyti administracinio kodekso straipsnį už šiukšlyną”, – sakė G. Pocius.
Jis pastebėjo, kad aplinkosaugininkai, policija, priešgaisrinės apsaugos ar veterinarijos tarnybos turi teisę pačios priimti nutarimą dėl administracinės nuobaudos ir jos dydžio, išskyrus atvejus, kai nutartį priima teismas. Taigi, jie galėtų objektyviau įvertinti pažeidimo mastą nei nesuinteresuotų savivaldybių komisijos ir skirtų teisingą nuobaudą.
G. Pocius neslėpė, kad gauti rezultatą, kokio laukia visuomenė, trukdo ir statinių priežiūrą vykdančių darbuotojų stoka.
„Seimas statinių priežiūros funkciją perdavė savivaldybėms, tačiau lėšų jos įgyvendinimui neskyrė. Šiuo metu Savivaldybėje yra tik du statinių priežiūros darbuotojo etatai. Prižiūrėti visiems statiniams tiek žmonių neužtenka”, – sakė jis.
„Šiukšlyno neliks”
Bendrovės „Žemaitijos prekyba” direktorius Edgaras Martinkus
Artimiausiu metu pastatas bus aptvertas, teritorija išvalyta, šiukšlės surinktos, užkalti pastato langai, kad į vidų nelįstų valkatos ar narkotikus vartojantys asmenys. Šiuo metu organizuojami rangos konkursai, bus priimti architektūriniai sprendimai ir viską pateiktime Klaipėdos miesto savivaldybės statybos komisijai. Ar pastatą nugriausime? Tai – komercinė paslaptis.
