Lietuviai turi pagrindo būti įtūžę ant savo politikų, dėl kurių netinkamų sprendimų ar neveiklumo artėja „šaltų radiatorių metai”, teigia autoritetingas britų savaitraštis „The Economist”.
Anot savaitraščio, išbandęs Europos kantrybę veto ES ir Rusijos deryboms Vilnius vargu ar įtikins partnerius leisti pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą, o iš Rusijos gauti papildomų dujų gali sutrukdyti tariami planai priglausti Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemą.
Leidinio interneto puslapyje ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje rašoma, kad ES reikalavimas uždaryti Ignalinos atominę elektrinę buvo paremtas vien politiniais motyvais – jokie techniniai ir saugumo klausimai nebuvo iškelti.
„Lietuviai gali jaustis pikti dėl to. Tačiau jie turėtų būti įtūžę ant visų tipų politikų, kurie nesugebėjo parengti plano dabar neišvengiamai 2009 metų galutiniam terminui”, – rašoma straipsnyje.
„The Economist” atkreipė dėmesį, jog Stojimo į ES sutartyje įtvirtintam įsipareigojimui pakeisti reikėtų visų ES valstybių narių sutikimo. Tačiau jį reikėtų gauti „tuo metu, kai jų kantrybę išbandė Lietuvos drąsus, bet nepopuliarus veto dėl naujų derybų su Rusija”.
Savaitraščio vertinimu, siūlymai uždarymą pradėti 2009 metais, bet galutinai elektrinę išjungti vėliau, neduos rezultatų, o įsipareigojimo nevykdymas reikštų didelį barnį su Briuseliu.
„Vienintelė šviesi pusė yra ta, kad Lietuvos politikai galiausiai pajus savo veiksmų ar jų nebuvimo pasekmes.
Būtų buvę protinga prieš kelerius metus Ignalinoje pradėti statyti naują atominę elektrinę. Bet projekte dalyvaujančios šalys vis dar negali susitarti dėl to, kokio didumo ji turėtų būti, ir dėl akcijų pasidalijimo. Tai erzina tuos, kurie nori, kad Baltijos „energetikos salos” būtų kuo greičiau sujungtos su likusia Europa”, – rašo „The Economist”.
Leidinys primena, kad nuo grafiko gerokai atsilieka ir elektros tiltų projektai, o situaciją dar sudėtingesne padarė nutrūkęs orimulsijos tiekimas iš Venesuelos.
Anot „The Economist”, Lietuvai kyla pavojus dėl to, kad Rusija per brangiai užsiprašys už papildomas dujas, reikalaudama didesnės dalies Lietuvos energetikos pramonėje. Piešiamas ir kitas niūrus scenarijus – lietuviams ir jų partneriams ginčijantis dėl Ignalinos, Kaliningrade išdygs nauja jėgainė, kuri bus sujungta su Europos energetikos tinklu.
„Kaip dažnai būna su Europos saugumu, išsigelbėjimo viltys priklauso nuo Amerikos. Lietuva ne tik siūlo priglausti Amerikos priešraketinės gynybos bazę, jei lenkai nuspręs, kad jos nenori. Ji taip pat tikisi, kad Amerikos kompanija pastatys naują branduolinį reaktorių. Galbūt, bet šie dalykai neatsitinka per naktį, o Rusija vargu ar suras papildomų dujų šildyti šalį, linkusią priglausti raketų bazę, kurią ji laiko tiesiogine grėsme.
Atrodo, kad 2009-ieji bus karštos diplomatijos ir šaltų radiatorių Lietuvoje metai”, – straipsnį baigia „The Economist”.
ELTA primena, kad Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai uždaryti Ignalinos atominę elektrinę 2009-ųjų pabaigoje ir kartu su Latvija, Estija bei Lenkija planuoja statyti naują atominę jėgainę. Kita vertus, Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas sako turįs vilties, kad pavyks įtikinti Europos Komisiją ir Europos šalių vadovus leisti Lietuvai nukelti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo terminą ir pratęsti jėgainės veiklą.
