Jung

Teikiama parama miškui sodinti nederlingose žemėse

Teikiama parama miškui sodinti nederlingose žemėse

Ūkininkai iki gegužės 30 dienos gali teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemones žemės ūkio paskirties ir apleistas žemes apželdinti mišku. Už paramos lėšas kuriamuose miškuose bus galima sodinti ne tik tradicinius Lietuvos medžius, bet ir greitai augančius medžius – baltalksnius, drebules, tuopas.

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros, apželdinamas plotas negalės būti mažesnis kaip pusė hektaro. Išimtis bus taikoma tik tais atvejais, kai naujas miškas taps jau esamo miško dalimi.

Paramą miškui sodinti galės gauti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise. Be to, parama bus skiriama ir valstybinės žemės valdytojams, įveisusiems arba ketinantiems įveisti mišką. Paraiškas gali teikti ir pareiškėjai, kurie jau yra įveisę mišką, jeigu jų miškas buvo įveistas ne anksčiau kaip 2007 m. rugsėjo 19 dieną, ir kurie atitinka visas paramos gavimo sąlygas.

Paramos miškui įveisti negalės siekti buvę ūkininkai, kurie gauna paramą pagal KPP priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas”. Be to, parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apsodinti, greitai augantiems želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai, veisti, miškui želdinti „Natura 2000” teritorijose. Parama taip pat neskiriama iškirstam miškui atsodinti bei savaime mišku apaugusiems plotams.

Už miško želdinimą žemės savininkai gali tikėtis trijų rūšių išmokų: vienkartinės miško įveisimo išmokos, kasmetės naujai įveisto miško priežiūrai ir apsaugai skirtos išmokos bei prarastų pajamų kompensavimo išmokos, padengiančios prarastas pajamas iš žemės ūkio veiklos įveisus mišką. Tiesa, kompensavimo išmokos gali tikėtis tik tie, kurie mišku apsodino žemės ūkio gamybai skirtą žemę, o apleistų žemių savininkams kompensacijos nebus mokamos, nes minėtoje žemėje nebuvo ūkininkaujama.

Didžiausios vienkartinės miško įveisimo išmokos gali tikėtis tie, kurių apželdinti planuojama žemė yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Jiems bus kompensuojama 80 proc. miško įveisimo išlaidų, o likusiems – 70 proc. Miško įveisimo išmoka priklausys ir nuo įveisiamo miško želdinių sudėties. Pavyzdžiui, spygliuočių su minkštaisiais lapuočiais, kurių yra ne mažiau kaip 20 proc., įveisimo išmoka palankiose ūkininkauti vietovėse sieks 3625,44 lito už hektarą, o mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 4143,36 lito už hektarą.

Kasmetė miško priežiūros ir apsaugos išmoka, kaip ir vienkartinė miško įveisimo išmoka, priklausys nuo įveisto miško želdinių sudėties – kuo daugiau lapuočių, tuo ji didesnė. Išmoka bus mokama penkerius metus už kiekvieną hektarą. Kaip minėta, jos negali tikėtis želdinantys greitai augančius medžius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, bei apželdinantys valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmenys.

Beje, dalį neprigijusių medelių paramos gavėjas per kitą želdinimo sezoną turės atsodinti.

REKOMENDUOJAME