Kaip atrodys Tautos namai ant Tauro kalno paaiškės penktadienį. Trečią kartą posėdžiavusi komisija nugalėtoją pagaliau išrinko, tačiau visuomenei kol kas jo neatskleidžia.
Nugalėtojas aiškus, bet ne visuomenei
Realizuoti šimtmetį brandintą Tautos namų idėją panoro dvidešimt architektų, dalyvavusių Atviro urbanistinio-architektūrinio konkurso Tauro kalno teritorijos plėtros konkurse.
Antradienio vakare ekspertų komisija apsisprendė, kaip galėtų atrodyti ant Tauro kalno planuojamas statyti kompleksas, tačiau visuomenei nugalėtojas bei dar keturi geriausi projektai bus paskelbti penktadienį.
Kaip lrt.lt pavirtino Lietuvos architektų sąjungos atstovė Dalia Sinkevičienė, antradienį trečią kartą susirinkusi posėdžiauti ekspertų komisija išrinko penkis geriausius konkurse dalyvavusius projektus: pirmos, antros, trečios vietų ir du, kuriems bus skirtos paskatinamosios premijos.
Visi konkursui pateikti projektai buvo ir tebėra užkoduoti – nuspręsta nugalėtojų neskelbti iki penktadienio popietės.
Devynių narių projektų vertinimo komisiją sudaro Profsąjungų rūmų valdytojų, Lietuvos architektų sąjungos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, pavieniai architektai.
Privatūs ir viešieji interesai
Portalas primena, kad pagal konkurso laimėtojo projektą, ant Tauro kalno esantys buvę Profsąjungų rūmai bus rekonstruoti ir pritaikyti visuomeninėms reikmėms: čia bus įrengtos parodų salės, bibliotekos, taip pat – patalpos visuomeninių organizacijų veiklai. Toliau plėtojant Tauro kalno sutvarkymo projektą, svarstoma galimybė čia įkurti dvi koncertų sales.
Po Nepriklausomybės atgavimo Tautos namų idėją ant Tauro kalno pradėta puoselėti dar 1994 metais, tačiau dėl Profsąjungų rūmų paskirties, kurie priklauso privatiems asmenims ir paties Tauro kalno, kurį saugo Vilniaus tarybos sprendimas, numatydamas visuomeninę paskirtį ilgai nebuvo rasta bendro sutarimo.
Seniau planuota išpirkti pastatą iš bendrovės „VIPC Vilnius”, tačiau nustačius, kad tai per brangu, buvo nuspręsta pastatų kompleksą pritaikyti ir privačių, ir viešųjų interesus tenkinantiems poreikiams.
Idėja, brandinta šimtmetį
„Daugiau nei prieš 100 metų Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti mūsų visuomenės šviesuoliai iškėlė Tautos namų idėją. Istorija neleido šio sumanymo įgyvendinti, tačiau vargu ar naujųjų laikų Lietuvos ir visuomenės istorijoje rastume panašų kultūrinį ir visuomeninį projektą, kuris būtų sutelkęs tiek istorinių asmenybių”, – pasakojo Tautos namų santaros vadovas Antanas Gudelis.
Pasak jo, apmaudu, kad palaikymo sulaukusi ir iš dabartinių valdžios atstovų (idėjai pritarė buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, dabartinis vadovas Juozas Imbrasas. Premjeras Gediminas Kirkilas tapo šio projekto globėju -red. past.) Tautos namų idėjos realizacija buvo vis pamirštama, atideliojama.
Tautos namų iniciatyvos rezultatai:
1994 m. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritaria Tautos namų kūrimui Vilniuje ant Tauro kalno ir nustato saugomos teritorijos ribas.
1999 m. Lietuvos tūkstantmečio programos projekte tarp svarbiausių siūlomų objektų paskelbiama „Tauro kalno rekonstrukcija ir kongresų ir koncertų rūmų statyba Vilniuje”.
2002 m. sudaroma darbo grupė Tautos namų koncepcijai parengti.
2004 m. gruodžio 3 d. Profsąjungų rūmus nuniokoja gaisras.
2004 gruodžio 7 d. Profsąjungų rūmus įsigyja privati bendrovė.
2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba įtvirtina Tauro kalno teritorijos visuomeninę paskirtį iki 2015 m.
2007 m. premjeras Gediminas Kirkilas sutinka būti Tautos namų projekto globėju.
