„Romai”. „Rybportas”. „Riversaidas”. Tai miesto kvartalų pavadinimai, gujantys arba jau išguję tikruosius vietovardžius. Nors ir neįteisinti, jie vis tiek įsišaknijo klaipėdiečių sąmonėje.
Kratosi čigonų vardo
Turtingesni klaipėdiečiai, įsigiję namus Romuose, sulaukia pašaipų, kad jie, patys to nenorėdami, tapo čigonais. Mat romais save vadina būtent čigonai. Čia gyvenantys žmonės atkerta, kad tokios vietovės apskritai nėra. Siųsdami laišką ant voko jie paprastai rašo: „Normantų kaimas”.
Prieš porą metų Palangos plente kelio ženklas bylojo: privačių namų kaimas – Romai. Tokį vardą ši vieta gavo dar tada, kai čia buvo pradėtos statybos. Dabar jau legenda tapo šio vardo kilmė. Lyg ir projekto vadovas buvęs Romas. Nors kelio ženklas dėl kalbininkų uolumo buvo panaikintas, žmonių sąmonėje gyvesnis Romų, o ne Normantų vardas.
Gyvenimas parodė, kad pirmasis vardas „prikimba” prie daikto neatplėšiamai ir vėliau keisti jį kitu, net ir geresniu, tampa sunku.
Lygina su Rybportu
Kai Klaipėdos miesto širdyje, išgriovus nebeveikiančias gamyklas bei sandėlius, pradėta galvoti apie naujas statybas, Romų istorija kartojosi.
Už Jono kalnelio statomą kvartalą statytojai pavadino neįprastu Riversaido vardu. Apie tai nedviprasmiškai skelbiama pranešimuose spaudai ir reklaminiame lankstinuke.
Išgirdę tai, klaipėdiečiai, kalbos bei kultūros paveldo specialistai sunerimo. Jie pradėjo atakuoti statytojus laiškais, o miestiečiai ne tik diskutavo šia tema internetiniame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje, bet ir ėmė skambinti Klaipėdos savivaldybės vyriausiajai kalbos tvarkytojai Astai Chrustaliovai.
„Bjaurus pavadinimas”; „Gyventojai neturėtų nutylėti, juk Klaipėda – senas, didelis miestas! Jokie riversaidai garbės tokiam nedaro”; „Nėra nė kalbos, kad nenormalu šitaip vadinti”, – piktinosi žmonės, kurie nėra nei kalbininkai, nei paveldo žinovai.
Vienas diskusijos dalyvių palygino Riversaidą su Rybportu – nuo sovietinių laikų įsišaknijusiu vakarinio miesto pakraščio vardu. Ant marių kranto buvusio Žvejybos uosto rusiškas vardas prikibo prie gyvenamųjų namų kvartalo ir klaipėdiečių sąmonėje tebėra gyvas iki šiol, nors daugelis nebežino, ką tas svetimos kalbos žodžių junginys reiškia.
Vietovardžiai – irgi paveldas
A.Chrustaliova pasakojo, kad gatvėms ir kitiems objektams vardus parenka vardų suteikimo komisija. Dažniausiai dėl galimų pavadinimų patarimų klausiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos.
Kvartalų vardai nėra teisiškai registruojami. Vis dėlto Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Vitalijus Juška įsitikinęs, kad kultūros paveldo objektai yra urbanistiniai paminklai.
„Komendanto pieva” – gražiau
„Istorinis šios vietos pavadinimas – Pelenynas. Mat XIX amžiuje šioje vietoje buvo pramoninis kvartalas, o jame – įmonė, gaminusi pelenus. Nesuprantamas noras brukti niekaip su Klaipėda nesusijusį svetimos kalbos žodį, kai su šia vieta yra susijusių ir kitų romantiškai skambančių vietovardžių, pavyzdžiui, Malūnas, Komendanto pievos, Piemenų tiltas. Be to, šioje vietoje yra Bastiono bei Gluosnių gatvelės, – argumentavo V.Juška. – Mano manymu, negarbinga būsimiems būsto pirkėjams ir su šiomis statybomis nesusijusiems žmonėms brukti Riversaido vardą”.
Tačiau Kultūros paveldo departamentas neturi svertų priversti naudoti senuosius pavadinimus. Paveldo įstatymas negina toponimų.
Ragino netvirtinti projektų
Kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė tikino, kad panašių atvejų, kai verslininkai projektus pavadina netinkamais vardais, Lietuvoje būta ne vieno. Vilniuje ta pati Norvegijos įmonė būsimą gyvenamųjų namų kvartalą pavadino „ScandiPark”, o biurų kompleksą – „Vilnius Office Park”.
„Kalbos komisija kištis į savivaldos teises negali. Savivaldybės turi pavadinimų teikimo komisijas. Jos turi svarstyti, ar tinka tokie pavadinimai. Vietos kalbos tvarkytojams lieka prižiūrėti, ar yra tokios komisijos, ir kas jose nusprendžiama. Žinome ir apie Klaipėdos bėdas. Išduodama teisę projektuoti ar statyti, pavadinimų komisija turėtų svarstyti, koks turėtų būti net darbinis pavadinimas. Tam savivaldybėje tokios komisijos ir yra. Visoms savivaldybėms rašėme raštus, kad atkreiptų dėmesį priimdami projektus”, – teigė I.Smetonienė.
„Fufaikės” – išguitos
Norvegijos investicinės bankininkystės bendrovės „Verdispar” rinkodaros ir pardavimų direktorius Audrius Valatkevičius į priekaištus dėl netinkamo pavadinimo atkirto, kad vardas Riversaidas neturi teisinio statuso.
„Pavadinimas suteiktas ne konkrečiai teritorijai, gatvei ar skverui. Taip pavadintas mūsų projektas, ir tai yra rinkodaros projekto pavadinimas. Jie, kaip rodo praktika, užgesta projektui pasibaigus”, – tikino A.Valatkevičius. Kalbos tvarkytoja A.Chrustaliova įsitikinusi, kad ne tik valdininkai gali užkirsti kelią netikusiems pavadinimams.
„Prisiminkime carinės Rusijos laikus, kai lietuvių kalba buvo draudžiama ir naikinama. Juk kalbą ir raštą išlaikė paprasti žmonės. Tikiu, kad kaip išgujome iš savo kalbos „fortkes”, „fufaikes”, sugebėsime neįsileisti ir „riversaidų”. Be abejo, gyvenimas keičiasi, ir steriliai švarios kalbos išlaikyti neįmanoma. Jai visada įtakos turi gyvenimo pokyčiai, bet kiek leisime teršti kalbinę aplinką, priklauso tik nuo mūsų pačių” – tikino A.Chrustaliova.
Versija: iš lūpų į lūpas klaidžioja pasakojimas, kad Romais ši vietovė pavadinta dėl to, kad kvartalo projekto vadovas buvęs žmogus, vardu Romas. Iš tiesų šioje vietoje anksčiau stovėjo Normantų kaimas.
