Kovojant su šešėline ekonomika Vyriausybėje planuojama riboti grynųjų pinigų naudojimą.
Svarstoma nuo tam tikros sumos riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp įmonių, gyventojų mokėjimą už brangų turtą arba prekes, numatyti, kad visame viešajame sektoriuje atlyginimai būtų pervedami į banko sąskaitą.
„Šiuo metu yra diskusija apie įvairias priemones. Kalbant apie privačias kompanijas, svarstoma, kad pasiekus tam tikrą ribą atsiskaitymai ir sandoriai galėtų vykti tik elektroniniu būdu. Taip pat buvo kalbėta apie fizinių asmenų pirkimus, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT), didelėmis grynųjų pinigų sumomis.
Tai, mano manymu, nėra sveikintina. Taip pat kalbėjome, kad viešajame sektoriuje atlyginimai ir atsiskaitymai turėtų vykti tik elektroniniu būdu. Ketiname ieškoti galimybių tai paskatinti”, – DELFI sakė premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas.
Jo teigimu, konkrečios sumos, nuo kurių atsiskaitymai turėtų vykti tik elektroniniu būdu, turėtų paaiškėti po diskusijų su suinteresuotomis šalimis. Kol kas nežinoma, kada gali būti pradėti įgyvendinti konkretūs sprendimai.
„Grynieji pinigai savaime nėra šešėlis, tačiau pavyzdžiai, kai su itin didelėmis šimtų tūkstančių litų sumomis lagaminuose perkami produktai ar objektai, nėra normalūs ir tai turėtų keistis. Mano vertinimu, elektroninis atsiskaitymas yra patikimesnis ir saugesnis”, – tvirtino jis.
Apie šias priemones buvo diskutuota ketvirtadienio premjero Andriaus Kubiliaus susitikime su vienu didžiausių komercinių bankų „Swedbank”.
„Tikslas yra skatinti žmonių atsiskaitymą elektroninėje erdvėje, tačiau nesukuriant bankams galimybių iš to pasipelnyti. Bankai atsiskaitymus (elektroniniu būdu – DELFI) gali paskatinti mažindami mokesčius už juos”, – sakė A. Kubiliaus patarėjas.
Tuo metu „Swedbank” vadovas Lietuvoje Antanas Danys sakė, kad ir taip atsiskaitymams elektroniniu būdu taikomi kur kas mažesni įkainiai nei mokėjimams grynaisiais.
Jo nuomone, viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės vis dar noriai naudoja grynuosius pinigus, yra įprotis.
„Problema būna ne viena ir slypi keliuose šaltiniuose, vienas iš pagrindinių, be abejo, yra įprotis, kurį mums reikia pakeisti. Ekspertai nesako, kad grynieji pinigai yra tiesioginė šešėlinės ekonomikos priežastis ar pasekmė, bet tai šiai ekonomikai yra labai patogi terpė, ją mažinant, mažėja ir šešėlinė ekonomika”.
Idėjos, kaip paskatinti žmones daugiau naudotis bankais, prieš porą savaičių buvo pristatytos ir Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK).
Šio komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas sakė, kad apie konkrečias priemones nebuvo kalbėta, tai esą turi nuspręsti Vyriausybė.
„Dėl detalių mes nediskutavome, buvo pristatyta ekspertų nuomonė, įvairių šalių patirtys. Buvo pateiktas Rumunijos pavyzdys, kai 7 proc. sumažėjus grynųjų pinigų kiekiui, BVP pakilo 5 proc.”, – DELFI sakė parlamentaras.
M. Majausko teigimu, Lietuvoje situacija su grynųjų pinigų apyvarta ekonomikoje yra viena prasčiausių Europos Sąjungoje, blogiau yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Gali lemti rizikingesnius kreditus
Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė kritikuoja šiuos Vyriausybės užmojus. Jos teigimu, priklausomai nuo grynųjų „atidavimo” bankams masto ir sėkmės, tai lemtų didesnę infliaciją, rizikingesnius kreditus, o su jais – ir naujus kainų burbulus, padidėjusią riziką asmens finansams, potencialią naštą viešiesiems finansams.
„Šių neigiamų padarinių šaknys glūdi tame, jog grynasis litas, patekęs į komercinį banką gali „pasidauginti” kelis kartus. Komerciniai bankai turi įstatymo suteiktą privilegiją saugoti tik 4 procentus į atsiskaitomąją sąskaitą padėtų lėšų. ES – tik du procentus. Kiti 96 procentai atsiskaitomosiose sąskaitose esančių lėšų gali būti ir yra perskolinami. Kai kas gal pasidžiaugs gausesniais kreditais, tačiau šiuo atveju naudos iš nesutaupytų pinigų skolinimo nėra, tik – rizika”, – rašė ji savo komentare apie ketinimus riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais.
Keliolika iš 100 nori už NT atsiskaityti grynaisiais
Nei Registrų centras, nei Lietuvos notarų rūmai nekaupia informacijos, kiek NT sandorių Lietuvoje įvyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais.
Tokios statistikos nerenka ir NT bendrovė „Ober-haus”, tačiau jos Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis sako, kad tokių sandorių būna ne taip jau mažai.
„Kartais žmonės nori atsiskaityti grynaisiais pinigais, ar tai yra dėl patogumo, įsitikinimų, mokestinių dalykų, mes žmonių neklausinėjame, tai yra ne mūsų reikalas. Taip pat, manau, gryni pinigai kai kuriems žmonėms yra sandorio saugumo garantas, nes dalis žmonių, ypač senyvesni, nepasitiki pavedimais bankuose, tai ypač aktualu, kai kalbama apie mažesnes sumas. Galima sakyti, kad iki keliolikos žmonių iš 100 vykdančių NT sandorius pageidauja tai daryti grynaisiais pinigais”, – DELFI sakė jis.
BFK gautais skirtingų institucijų duomenimis, 27 proc. visos Lietuvos ekonomikos yra šešėlyje, o neoficialias pajamas gauna apie 0,5 mln. gyventojų.
