Vilniaus istorinio kultūrinio paveldo gerbėjai jau gali grožėtis restauruota pranciškonų Ordino vienuolyno ansamblio, Suzinų koplyčios frontono viršūne.
Šis restauravimo darbas yra vienas pirmųjų mecenatystės pavyzdžių – ji restauruota privačiomis lėšomis.
Pranciškonų ansamblis užima vieną didžiausių Senamiesčio plotų šalia Trakų gatvės. Jį sudaro vienuolyno pastatai, bažnyčia, Suzinų koplyčia.
Prieš trejus metus valstybės lėšomis buvo atlikti tyrimai, pagal kuriuos būtų galima pradėti tikslų koplyčios restauravimą. Viena svarbiausių koplyčios dalių – frontono viršūnė, restauruota privačiomis mecenatų lėšomis.
Pasak projektų mecenatams vadovės Ingridos Dubinskaitės, verslininkai nebenori skirti lėšų tradiciniams vakarėliams ir išreiškia norą įsitraukti į išliekamąją vertę turinčius projektus. Vis labiau populiarėja istorinio paveldo mecenavimas.
Kaip pastebi „Senamiesčio atnaujinimo agentūros” direktorius, restauracija yra vienas brangiausių istorinių paminklų išsaugojimo būdų, todėl ši privati iniciatyva – gražus pavyzdys kitiems verslininkams.
„Nėra rėmėjų ir nėra daug tikros restauracijos, nes nėra jokių teisinių ar finansinių paskatų. Yra valstybinės institucijos, kurios dirba ne vienerius metus, Kultūros paveldo komisija, kuri turėtų sukurti politiką, kuri turėtų skatinti rasti rėmėjų”, – kalbėjo Gediminas Rutkauskas, „Senamiesčio atnaujinimo agentūros” direktorius.
Pasak restauravimo darbų vadovo Petro Kanevičiaus, pastaraisiais dešimtmečiais koplyčia buvo atnaujinama, tiesiog nudažant. Dabar ji atkurta tokia, kokią XVIII amžiaus pradžioje pastatė Suzinų šeima. Ją fundavo Bresto arklininkas Suzinas. Koplytėlė pastatyta tam, kad būtų palaidoti Suzinų šeimos nariai.
Svarbus šaltinis restauruojant – XIX amžiuje daryta Juzefo Cechovičiaus daryta nuotrauka, kurioje matoma architektūrinių detalių.
Pasak P. Kanevičiaus, laukia restauravimo darbai ir Suzinų koplyčios viduje – čia išlikę daug sieninės tapybos.
