Penktadienį pirmą posėdį Kaune surengė laikinoji komisija, sudaryta ištirti daugelio kauniečių pasipiktinimą sukėlusios pastato Laisvės al. 90 rekonstrukcijos aplinkybes. Kai kurių komisijos narių nuomone, šis stiklinis statinys – architektūros klaida, kokios Kaune dar nėra buvę.
ELTA primena, jog komisiją sudarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė. Tyrimas pradėtas, departamente gavus Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko raštą bei kilus viešam visuomenės pasipiktinimui dėl architektūrinio Laisvės alėjos kontekstualumo pažeidimo.
„Negalėjome nereaguoti į tokio pastato atsiradimą. Stebėjau procesą, mačiau, kad projekte buvo pavaizduota ir frontonas, ir kraigė, dominavo šviesus stiklas. Tačiau kai pamačiau, kad kraigė pradėta ardyti, nusprendžiau nedelsti. Tai – jau ne pirmas „stiklainis“ Laisvės alėjoje, tačiau šis pasižymi įžūlumu.
Ypač neestetiškai jis atrodo žingsniuojant nuo Centrinio pašto pusės. Esu nepatenkintas asmenimis, kurie nepaviešino galimybės diskutuoti kauniečiams dėl šio projekto nei socialinėje erdvėje, nei internete. Dabar privalome taisyti tai, ką dar galima ištaisyti“, – teigė Kauno meras A. Kupčinskas.
Posėdžiui pirmininkavo Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, taip pat jame dalyvavo kaunietis architektas Audrys Karalius, paveldosaugos, kitų institucijų bei savivaldybės ir visuomenės atstovai.
„Gavome mero raštą, todėl greitai sureagavome ir subūrėme šią komisiją. Aiškinsimės, kokios priežastys lėmė tokio pastato atsiradimą – ar kompetencijos stoka, ar teisės aktų pažeidimai.
Jei paaiškės, kad buvo pažeisti įstatymai, bus kreiptasi į prokuratūrą dėl viešo intereso apgynimo. Taip pat bus svarstomas atsakingų asmenų kompetencijos klausimas“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas A. Degutis.
Komisijos posėdyje netrūko asmeninių įžvalgų bei nuomonių dėl pastato estetikos. Beveik vienbalsiai pripažinta: galutinis projekto rezultatas gerokai prasilenkia su lūkesčiais. Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus specialistų nuomone, pastatas suprojektuotas atskirai nuo jį supančios aplinkos.
„Sunku būtų prisiminti Kaune tokią architektūrinę klaidą. Nereikia kalbėti apie tai, kad dar kažkas bus pabaigta ir atrodys kitaip. Svarbu klaidos esmė. Visi puikiai žinome, kad norint, pavyzdžiui, Žaliakalnyje suprojektuoti modernią verandą ir įteisinti ją, tenka nueiti kryžiaus kelius, o štai toks „šedevras“ lengvai iškyla miesto širdyje – Laisvės alėjoje.
Čia įžvelgiu tris problemas. Pirma – autorius. Patyręs specialistas (architektas Virginijus Juozaitis) padarė tokią šiurkščią klaidą, todėl šis atvejis kelia ir papildomų klausimų. Juk negalima sakyti, kad taip atsitiko netyčia.
Kitos dvi klaidos – tai pats statybos procesas, dėl kurio Kauno architektų bei urbanistų ekspertų tarybos narių nuomonės labai išsiskyrė. Klaida, manyčiau, viso kvartalo sutankinimo projektas. Šis stiklinis statinys – tik kvartalo sutankinimo projekto fragmentas. Akivaizdu, kad jis yra klaidingas, nes atspindi tik užsakovo norus“, – sakė architektas Audrys Karalius.
Anot Kauno miesto tarybos sekretoriato vyriausiojo specialisto Manto Lapinsko, komisijos nariai nusprendė apsikeisti turima medžiaga – architektūriniais, detaliuoju planais, statybų leidimų kopijomis. Visi dokumentai bus išnagrinėti per savaitę, Statybos inspekcijos atstovai dar kartą vertins pastatą.
Į kitą komisijos posėdį, kuris numatytas kovo 15 dieną, taip pat bus kviečiamas projekto autorius Virginijus Juozaitis bei pastato savininkas.
