Stiklainiu praminto 90-ojo Laisvės alėjos pastato autoriams skyrus sankcijas, Kaune pradėjo strigti ir visų kitų projektų derinimai. Ekspertai ir komisijos kratosi atsakomybės, o verslininkų lėšos – įšaldytos.
Suderinimai – neįmanoma misija
Rekonstruoti, remontuoti arba statyti miesto centre norintys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Gauti Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio suderinimus tapo nepaprastai sudėtinga.
Detaliųjų projektų derinimas įstrigo po to, kai mieste kilo skandalas dėl ant Laisvės al. 90 namo iškilusio stiklinio antstato.
„Viskas sustojo. Dirbame su įvairiais projektais, ir galime pasakyti tiesiai – pajutome pokyčius, – sakė architektas Šarūnas Kiaunė. – Vienas knygynas Laisvės alėjoje norėjo pradėti remontą, bet ilgai negavo sąlygų. Girdėjau ir apie kitus atvejus.”
Architektas Gintaras Balčytis sako, kad dabar visi yra persigandę. Jam yra tekę kalbėtis su daugeliu ekspertų, dirbančių paveldo architektūros srityje, kurie yra sutrikę.
Iš anksto laikomi kaltais
„Dabar atrodo, kad susiformavo nuomonė, jog ekspertai rašo ekspertizes tendencingai, o visi architektai projektuoja pagal užsakovų norus, nepaisydami nei architektūros, nei konteksto, derintojai derina tik pažįstamiems ir tik už pinigus. Taip tikrai nėra”, – pabrėžė G.Balčytis.
Jis pripažįsta, kad problemų būna, ypač naujos architektūros ir požiūrio į paveldą srityje, tačiau architektas neabejoja, kad visus projektus iš anksto laikant potecialiais prasižengėliais daroma didelė klaida.
Savivaldybė: kenčia visi
Sulaukęs pasipiktinusių plėtotojų priekaištų Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius kreipėsi į Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybą prašydamas keisti situaciją.
„Architektai sako, kad gauti sąlygų sąvadą iš KPD tapo kur kas sudėtingiau. Ekspertai jau vengia rengti ekspertizes, kurių reikalauja KPD. Situacija yra bloga, – perspėjo N.Valatkevičius. – Verslininkai sako, kad dabar dirbti yra labai sudėtinga. Visus išgąsdino sankcijos, skirtos Laisvės al. 90 namo rekonstrukcijos autoriams.”
Jo teigimu, liūdniausia yra tai, kad nukenčia sąžiningai dirbantys architektai ir investuotojai.
„Jeigu KPD darbuotojai tarpusavyje neranda sutarimo, kodėl turi kentėti visi? Gali būti, kad dėl tokių dalykų verslininkai pasirinks kitas vietas lėšoms panaudoti ir atsisakys projektų Kaune”, – būgštauja N.Valatkevičius.
Stabdo investicijas
Viešbutį „Palladium” Laisvės al. 30-ame name įrengti planuojančių prekybos namų „Hermis” direktorė Žaklina Aišparienė kol kas nežino, ar pavyks įgyvendinti projektą. KPD Kauno skyrius suderino projektą. Bet kai jį peržiūrėjo Vilniaus specialistai, situacija pasikeitė. Tuomet dėl šio projekto paveldosaugininkai kreipėsi į prokurorus.
„Šie rūpesčiai stabdo investicijas ir idėjas. Ypač liūdina tai, kad valdininkų vidiniai nesutarimai ir tarpžinybinė netvarka meta šešėlį verslininkų reputacijai, – piktinosi Ž.Aišparienė. – Rekonstrukcijos projektą padarėme pagal paveldosaugininkų rekomendacijas, suderinome su valstybinėmis institucijomis, pateikėme jį svarstyti visuomenei, turėjome ir turime visus leidimus rekonstrukcijai, tačiau mūsų projektas visuomenei pateikiamas kaip blogio pavyzdys.”
Verslininkės teigimu, daugiausiai ažiotažo sukėlęs stiklinis antstatas iš tiesų viešbučio plėtotojams yra ekonomiškai nenaudingas, nes dėl šiltnamio efekto reikalauja papildomų investicijų į vėdinimo ir kondicionavimo sistemas.
Po didinamuoju stiklu
Viešbučio „Kaunas” savininkas Rimantas Meška, investavęs ir į Laisvės al. 90-ojo namo rekonstrukciją, jaučiasi atsidūręs juodajame paveldosaugininkų sąraše. Visi projektai, kurių jis imasi, tikrinami itin atidžiai.
„Mūsų projektai Kaune jau nederinami. Visi dokumentai siunčiami į Vilnių, tiesiai į KPD”, – stebisi R.Meška.
Laisvės alėjoje esančio viešbučio „Kaunas” priestatą vidiniame kieme sumanęs statyti verslininkas leidimo neturi.
„Gavome KPD ekspertų komisijos atsakymą, kuriame sakoma, kad priestatas užgožia pastatą ir iškraipo Laisvės alėjos išklotinę. Iš tiesų to pastato iš alėjos net nebūtų matyti!” – ekspertų viražais stebėjosi R.Meška.
Kodėl investuoti kitur?
„Nežinau, kaip ko nors imtis, kai dabar ekspertai bijo atlikti ekspertizes. Visi dreba dėl savo darbo vietų”, – kalbėjo verslininkas.
Paklaustas apie galimybes investuoti kituose miestuose, R.Meška nustebo: „Kaunas – mūsų miestas, mes čia gyvename. Kodėl turėtume investuoti kitur? Iškils naujas „Merkurijus”, sporto arena, susisiekimas geras, graži dviejų upių santaka. Čia turi būti smagu gyventi, o nesklandumai dėl derinimų turėtų išsispręsti.”
KPD atstovės Nijolės Vailionytės teigimu, departamentas neturi informacijos apie Kaune stringančius ar nederinamus projektus.
