Seimui praėjusį mėnesį patvirtinus naujas Statybos įstatymo pataisas bus galima sumokėjus atitinkamo dydžio baudą neteisėtai pastatytus statinius legalizuoti.
Kai kurie architektai mano, kad tokia tvarka reiškia ne ką kita, kaip savotišką indulgenciją. Tačiau yra ir manančiųjų, kad naujos pataisos pakeitė iki tol galiojusią nelanksčią, ekonomiškumo, proporcingumo ir racionalaus ūkininkavimo principų neatitikusią sistemą.
Naujos pataisos jau užvirė diskusijų katilą, nes teisės aktas yra dar „žalias”, nepatikrintas laiko.
Be to, valdininkai kaip patekančios saulės laukia ir poįstatyminių aktų, kurie pašalintų visus neaiškumus.
Naujos pataisos, pasak oficialių pranešimų, sureguliuoja, kaip turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai.
Anot Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, patobulintas įstatymas numato, kad savavališką statybą galima įteisinti tik teisės aktų numatytais atvejais ir sumokant nustatyto dydžio įmoką.
Įmokos dydis kinta priklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų, įskaitant panaudotus statybos produktus, vertės, tačiau įmoka negali būti mažesnė kaip 300 litų ir didesnė kaip 500 tūkst. litų. Įmokos dydis skaičiuojamas sąnaudų vertę pakėlus kvadratu ir padalinus iš milijono litų.
Ši tvarka įsigalios tik nuo 2013 m. pradžios, o pats įstatymas – nuo šių metų spalio 1 d. Tad dvejus metus po įstatymo įsigaliojimo įmokų dar nereikėtų mokėti. Per tą dvejų metų laikotarpį asmenų siekis savo noru įteisinti savavališkas statybas būtų pripažįstamas lengvinančiomis aplinkybėmis ir jiems būtų taikomos mažiausios administracinės baudos.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkės Lauros Nalivaikienės teigimu, savavališkos statybos galės būti įteisinamos tik tuomet, kai nebus nusižengta kitiems teisės aktams, ir tik tose vietose, kur statyba galima.
„Ten, kur statyti draudžiama, savavališkai pastatyti statiniai bus griaunami”, – teigia L. Nalivaikienė.
Priimtieji įstatymo pakeitimai, anot R. Klovo, gerokai supaprastina patį statybos procesą, sumažina biurokratines kliūtis.
„Visgi, mano manymu, absoliučiai nelegalių statybų tėra vienetai. Dažniausiai patys valdininkai ko nors nepadaro, o jei teisės aktais būtų reglamentuota ir griežta jų atsakomybė, tai gautų gerą spyrį į minkštąją. Gerai nors tai, kad naujose įstatymo pataisose suteikta galimybė ne griauti, o išsaugoti investicijas sumokant baudą bei ištaisant trūkumus”, – komentavo įstatymo pakeitimus dienraščiui „Vakarų ekspresas” advokatas Gintaras Černiauskas.
Gana daug kritikos naujų pataisų atžvilgiu turėjo Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
„Pastatei nelegaliai, susimokėjai iki 500 tūkstančių litų, ir viskas. Paaukoji kelis butus… Tai reiškia valstybinės politikos ir priežiūros pabaigą, nes tokia tvarka parodo, kad nebegalima kontroliuoti statybų.
Pataisose yra apstu ir miglotų frazių, kurių specialistai tikrai nesupras. Pavyzdžiui, ką reiškia baudos apskaičiavimo formulėje įrašyta sąvoka „sąnaudų vertė”. Kas tai yra? Darbai, statybinės medžiagos, projektai? Neaišku”, – dėstė specialistas.
