Prestižiniame Europos architektūros Mies van der Rohe konkurse šiemet dalyvauja septyni mūsų šalyje įgyvendinti projektai, iš jų keturis kūrė Kauno architektai.
Į didžiausią apdovanojimą Europoje – 60 tūkst. eurų prizą – šiemet pretenduoja 341 Europos projektas, įgyvendintas 2007-2008 metais. Apdovanojimas įsteigtas 1987 metais, o 2001 metais Mies van der Rohe apdovanojimas pripažintas oficialiu Europos Sąjungos architektūros prizu.
Konkurso tikslas – išrinkti geriausius šiuolaikinės architektūros pavyzdžius, atkreipti dėmesį į naujų koncepcijų ir technologijų vystymą. Be pagrindinio prizo, teikiamas specialus jaunojo architektų prizas. Barselonoje stovinčio Mies van der Rohe paviljono statulėlė ir 20 tūkst. eurų premija skiriama jauniems, neseniai karjerą pradėjusiems architektams.
Vasario mėnesį vertinimo komisija išrinks 50 finalistų, kurių projektai bus publikuojami konkurso kataloge, darbai taip pat bus eksponuojami po Europą keliausiančioje parodoje. Balandį bus išrinkti penki projektai, pretenduosiantys į pagrindinį apdovanojimą, vertinimo komisijos nariai realybėje apžiūrės statinius pretendentus. Nugalėtojas bus paskelbtas gegužės mėnesį.
Projektus konkursui kas dveji metai siūlo šalių bei tarptautinės architektų organizacijos, taip pat nepriklausomi ekspertai. Vienas iš 40 nepriklausomų ekspertų nuo 2001 metų yra Kauno architektas Audrys Karalius.
„Turėčiau siūlyti visų Europos šalių projektus, išskyrus Lietuvą. Tačiau labai mažai tikėtina, kad Anglijos ar Prancūzijos ekspertai žinotų Lietuvos architektūrinius objektus, tad visuomet pasiūlau bent tris Lietuvos projektus”, – prisipažino A.Karalius.
Lietuva nė vienais metais nė nepriartėjo prie apdovanojimo. „Tai tiesiogiai susiję su šalies ekonomine būkle, požiūriu į architektūrą, pastatų būklę. Mūsų požiūris į šią sritį kol kas labai atsilieka nuo Europos vidurkio”, – konstatavo ekspertas.
Laisvalaikio ir konferencijų centras „Vėjas” Šeduvoje, suprojektuotas kauniečių architektų Dariaus Čiutos ir Gintaro Auželio.
Arčiausiai finalininkų 50-tuko yra pakilęs kauniečio architekto Viliaus Adomavičiaus sukirtas medinis vasarnamis Kalviuose. „Man vienas komisijos narys prasitarė, kad trūko labai nedaug, ir šis darbas būtų papuolęs tarp 50 geriausiųjų”, – pasakojo A.Karalius. Vėliau V.Adomavičius sulaukė nemažo užsieniečių susidomėjimo. Į jį kreipėsi ne viena leidykla, užsienio architektūros žurnalai ir spausdino jo suprojektuotas vilos nuotraukas.
A.Karalius teigė, kad kaip ekspertas stengiasi laikytis geografinės pozicijos, konkursui siūlo ir kaimynų – estų, latvių, lenkų architektūros kūrinius, palaiko kitus Rytų europiečius. „Architektūroje labai stiprūs yra kroatai, estai, labai sparčiai kyla lenkai”, – įvertino A.Karalius.
Šių metų Mies van der Rohe konkurse dalyvauja šie Lietuvos projektai:
* Šiaulių miesto daugiafunkcinė sporto arena, kurios autoriai – Kaune įsikūrusios architektų dirbtuvės – „E.Miliūno studija” ir „Dviejų grupė”, prie arenos projekto prisidėjo žymūs Kauno architektai Eugenijus Miliūnas, Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis ir kiti.
* Gražinos Janulytės-Bernotienės ir bendraautorių suprojektuotai Kauno medicinos universiteto biblioteka ir sveikatos mokslų informacijos centras.
* Laisvalaikio ir konferencijų centras „Vėjas” Šeduvoje, suprojektuotas kauniečių architektų Dariaus Čiutos ir Gintaro Auželio.
* Kauno oro uosto keleivių terminalas Karmėlavoje – architektų Gintauto Natkevičiaus, Jurgitos Skalskytės ir Manto Mickevičiaus darbas.
* Utenos A.ir M.Miškinių viešoji biblioteka, suprojektuota vilniečių Donaldo Trainausko ir Dariaus Baliukevičiaus.
* Vilniečių architektų Audriaus Ambraso ir Rasos Ambrasienės sukurtas individualaus namo „Vila N” projektas, įgyvendintas Vilniuje.
* Administracinis prokuratūrų pastatas Vilniuje, vilniečio Kęstučio Lupeikio darbas.
Šiais metais projektus vertins komisija, sudaryta iš Paryžiaus, Barselonos, Roterdamo, Prahos, Milano, Madrido, Liublijanos specialistų. Visus konkurse dalyvaujančius projektus galima apžiūrėti interneto svetainėje: www.miesarch.com/press.
