Paini teisinė bazė, valdininkų neskubrumas ir pačių gyventojų tarpusavio nesusikalbėjimas nubloškia sodų bendrijas, kurių dauguma baigia pavirsti gyvenamaisiais kvartalais, į gyvenimo patogumų priešaušrį.
Vakar sodų bendrijų, įsikūrusių uostamiestyje bei jo prieigose, atstovų susitikime su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojais nutarta, jog šis bendravimas turi tapti tęstinis ir reguliarus.
Sodų bendrijų atstovai vardijo niekaip neišsprendžiamas problemas: jie neturį visų komunalinių patogumų; jų gatvės – neapšviesti pačių gyventojų jėgomis aptvarkyti žvyrkeliai, kuriuos išdrasko sunkiasvorės mašinos; mėginant išvažiuoti į miestą arba grįžti namo problemų nepatiria tik tie, kurie turi nuosavą transportą.
Tuo metu per dešimtmetį sodų bendrijos, kaip, beje, ir buvo numatoma, baigia pavirsti namų kompleksais, kuriuose ne užsiimama mėgėjiška sodininkyste, o yra nuolat gyvenama.
Kai kurios bendrijos, esančios miesto ir rajono paribio zonoje, pavyzdžiui, „Pakrantė”, oficialiai priklauso rajono jurisdikcijai. Tačiau dauguma bendrijos gyventojų – į sodus išsikraustę klaipėdiečiai, dirbantys uostamiestyje, čia į mokyklas leidžiantys savo atžalas.
Dalis jų yra deklaravę savo gyvenamąją vietą soduose, kita dalis – Klaipėdoje, tačiau visiems savo reikalus būtų patogiausia tvarkyti uostamiestyje, o ne rajono administraciniame centre – Gargžduose.
Sodų bendrija prašosi būti priskirta miestui, kad galėtų oficialiai kreiptis pagalbos tvarkant ūkinius reikalus, tačiau tam reikia daugumos gyventojų kreipimosi ir savivaldybių diskusijos.
Dar vienas „bet” – bendrijų negalima pavadinti nei gyvenvietėmis, nei gyvenamaisiais rajonais. Tam būtina atitinkamai pakeisti bendrijų statusą, o tai esą sunkiai įgyvendinama, kai kalbama apie negabaritines gatves, skiriančias sklypus, suformuotus lysvių pagrindu.
Klaipėdos valdininkai kol kas negalėjo nudžiuginti sodininkų gražesnio gyvenimo pažadais. Sodo bendrijos statuso keitimas, paverčiant ją gyvenamuoju kvartalu, gatvės arba visos bendrijos perėmimo miesto žinion iš Klaipėdos rajono ir kitos procedūros reikalauja ne tik detaliųjų planų, bet ir politinių sprendimų.
Uostamiestyje yra 19 sodų bendrijų, Klaipėdos rajone – 34. Susitikime su miesto valdžia dalyvavusio Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininko kauniečio Eidiginto Germanavičiaus teigimu, uostamiesčio ypatybė – bendrijų dydis: tarkim, gausiausiai Kauno sodų bendrijai priklauso 700 narių, tuo metu Klaipėdos „Dituvai” – gerokai per 6000.
E. Germanavičiaus teigimu, tikimasi, kad ledus pralaužti padės LR sodininkų bendrijų ir kitų susijusių įstatymų pataisos. „Kol kas bendrijos gyvuoja užsienio ambasados principu – nors ir šalies teritorijoje, nors ir miestuose, tačiau jų reikalų spręsti vietinei valdžiai nepriklauso”, – sakė sodininkas.
Parengtose pataisose, kurias netrukus turėtų svarstyti Seimas, numatoma savivaldybių pareiga padėti bendrijoms, jų valdymo organizavimo klausimai, galimybė pakeisti statusą, kurios dėka bendrijos galėtų kreiptis paramos į Europos Sąjungos struktūrinius fondus.
Kita vertus, asociacijos pirmininko teigimu, veikli valdžia sugeba ir be įstatymų pataisų padaryti daug – kaip pavyzdį pokalbininkas nurodė Druskininkų miesto savivaldybę, kuri, jo teigimu, nemažai nuveikė sodo bendrijų labui.