Ant stogų vis storėjantys sniego patalai verčia žmones nerimauti dėl savo saugumo. Nemažai jų su baime laukia žadamo lietaus.
Permirkusio sniego gali neatlaikyti net ir tvirti stogai. Nuo storos sniego dangos įlinkęs namo stogas Panevėžio rajone gyvenančiai Aleksandrai Š. kelia vis daugiau nerimo. Du neįgalius sūnus turinti moteris kreipėsi į ugniagesius gelbėtojus, tačiau jie atsisakė valyti stogą, nes jis dar neįlūžo.
„Paskambinau pagalbos telefonu 112. Ugniagesiai atvyko, apžiūrėjo stogą ir pasakė, kad jų taisyklėse nenumatyta valyti privačių gyventojų stogų. Tuomet skambinau seniūnei, paskui – Panevėžio rajono savivaldybei”, – apie bandymus gelbėtis pasakojo moteris.
Antradienį į Aleksandros Š. namus iš savivaldybės atvykęs valdininkas pasiūlė išvežti iš namų sūnus arba bent rečiau būti toje namo dalyje, kurioje pavojingai įlinkęs stogas.
„Žinau, kad sena šiferio danga nuo sniego bet kada gali įlūžti. Juolab kad savaitgalį prognozuojamas atlydys, tad sniegas pasidarys dar sunkesnis. Aš sumokėčiau, kad tik atsirastų kas nuvalo sniegą”, – kalbėjo moteris.
Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojai vakar ieškojo specialistų, kurie galėtų pagelbėti į bėdą pakliuvusiai Panevėžio rajono gyventojai.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys patikino, kad savivaldybei priklausančios komunalinės įmonės tokių rizikingų darbų, kaip valyti sniegą nuo stogų, negali imtis.
„O gal ten stogas jau kiauras. Mūsų darbininkai užlips, nuvalys, o pavasarį šeimininkas aiškins, kad jie įlaužė stogą. Tuos darbus turi atlikti privatininkai”, – aiškino valdininkas.
Todėl jų ir ieškota. Skambinta ne vienu telefonu. Pagaliau atsirado pagal verslo liudijimą dirbantis panevėžietis ir sutiko padėti. Tiesa, ne iš karto – tik po kelių dienų.
„Darbo turiu savaitei į priekį. Žmonės nuolat skambina. Aš atvažiuoju su bokšteliu ir valau stogus. Viena darbo valanda kainuoja 100 litų. Per dieną nuvalau trijų keturių namų stogus”, – kalbėjo panevėžietis, šią žiemą atradęs aukso gyslą.
Kad Panevėžyje trūksta aukštuminius darbus atliekančių stogų valytojų – akivaizdu. Mat skambučių iš Aukštaitijos sulaukia ir sostinės aukštalipiai.
Tai patvirtino ir bendrovės „IDG Service” savininkas Ignas Gylys: „Mums skambino panevėžiečiai, bet ir Vilniuje darbo netrūksta. Neretai būna, kad vienoje rankoje tenka laikyti kastuvą, o kitoje – telefoną. Kas pusvalandį skambina žmonės, teiraujasi, kiek kainuoja paslaugos, prašo atvykti.”
Jis patikino, kad stogų valymo paslauga nėra pigi, tačiau nėra ir neįkandama. Valanda kainuoja nuo 50 iki 100 litų. Nuvalyti maždaug 300 kvadratinių metrų ploto šlaitinį stogą kainuoja apie 300 litų.
Sudėtingesnėmis sąlygomis atliekamas darbas kainuoja brangiau. Ne visuomet užtenka vien nukasti sniegą ir nukapoti varveklius. Kartais tenka sunkius ledo gabalus pririšti ir gražiai nukelti, kad jie krisdami nesudaužytų apačioje esančių stiklinių stogelių ar stovinčių automobilių.
I. Gylys įsitikinęs, jog stogo valymo darbai yra pavojingi, tad juos turi atlikti specialistai. Todėl teisingai elgiasi tie namų savininkai, kurie neskuba patys ropštis ant namo viršaus.
„Štai stoviu aš ant vieno Senamiesčio namo stogo. Aplinkui matau daugybę stogų, bet ant jų – tik du sniego kasėjai. Gal namų savininkai retai pakelia akis aukštyn?” – trečiaidienį „Lietuvos rytui” sakė I. Gylys.
Jis tvirtino, kad šiuo metu ant stogų kai kur yra susidaręs net iki pusės metro sniego sluoksnis. Daug kur kabo milžiniški varvekliai.
Aukštuminių darbų specialistas baiminosi, kad prasidėjus savaitgalį prognozuojamam polaidžiui nuo stogų krintantys sniego ir ledo gabalai gali pridaryti didelių nelaimių.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas Arūnas Tautkevičius teigia, kad ugniagesiai padeda tik tada, kai įvyksta nelaimė.
„Mūsų tarnybos instrukcijoje nenumatyta, kad valstybės išteklius turėtume švaistyti valydami stogus ir daužydami varveklius.
Pastaruoju metu sulaukiame ne vieno panevėžiečio prašymo ir net reikalavimo atvažiuoti ir nukasti sniegą nuo jo namo stogo. Kai kurie žmonės mano, kad jų namais turi rūpintis visi, išskyrus juos pačius.
Išskirtinais atvejais neatsisakome padėti. Nuvažiuojame, įvertiname situaciją. Tačiau sniegą kasame tuomet, kai stogas įlūžta ir iš pavojingo pastato reikia evakuoti žmones arba gyvulius”, – teigė jis.
Lūžta ir gyvenamųjų namų, ir fermų stogai
* Skaudžiausia nelaimė dėl stogus slegiančio sniego įvyko sausio 2-ąją Kazlų Rūdos savivaldybės Lūšnos kaime. Neatlaikęs sniego įlūžo 81 metų Zuzanos Poderienės kluono stogas ir užmušė šeimininkę. Manoma, kad moteris ėjo atsinešti malkų.
* Pirmoji naujųjų metų diena skaudžia nelaime virto Utenos rajono Paberžės kaimo gyventojui 46 metų Sergejui Jupatovui – apie 16 valandą įgriuvo jo gyvenamojo namo stogas.
* Sausio 2-osios rytą Pasvalio rajono Rinkūnų kaime gyvenantis ūkininkas Algis Pažemeckas, atėjęs į fermą melžti karvių, viduje rado pusantro metro aukščio sniego kalną. Maždaug 2 tonos sniego pralaužė šiferio stogą, medinę perdangą ir sukrito į pastato vidų.
* Panaši nelaimė sausio 1-osios vakare įvyko Šakių rajono Slavikų seniūnijoje. Įgriuvo čia gyvenančių ūkininkų tvarto stogas. Žmonės nenukentėjo. Gelbėtojai iš griuvėsių išvadavo penkias karves, dvi telyčias ir kelias kiaules.
