Dar neseniai Klaipėdą puošusios skulptūros bei kitokie monumentaliosios dailės kūriniai tylomis dingsta metalo supirktuvėse, patvoriuose ir apskritai nežinia kur.
Prapuolė kaip į vandenį
Šiomis dienomis iš bendrovės „Delagida” patalpų pradingo čia šaltuoju metų laiku saugotas senamiesčio fontano akcentas – Petro Balčiaus žalvarinė kompozicija „Laivelis”.
Apie 300 kilogramų sverianti skulptūra išnyko, nors sandėlio durys nebuvo išlaužtos. Todėl manoma, kad be saviškių čia neapsieita.
Nusikaltimą tiria policija. „Delagida” direktorius Algis Papreckis nuogąstavo, kad sandėlyje buvo ir vertingesnių daiktų, tačiau pavogdami „Laivelį” vagys tartum norėjo pakenkti bendrovės prestižui.
Dingusios skulptūros jau ieškoma metalo supirktuvėse.
Tai ne vienintelė dingusi miesto veidą įvairinusi puošmena. Daugelis kitų nežinia kur pražuvo nė nepastebėtos. Dauguma iš metalo pagamintų kūrinių atsidūrė supirktuvėse.
Išmontavo gabalais
Lietuvos dalininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas skulptorius Arūnas Sakalauskas nežino, kur dingo ir jo sukurtas „Sėjėjas”, puošęs spaustuvės „Klaipėdos rytas” fasadą.
Nuo buvusio Dailės kombinato fasado rekonstruojant pastatą buvo nuimta Algirdo Boso sukurta reljefinė kompozicija.
Atskirais gabalais išmontuotas kūrinys laikytas nesunkiai prieinamoje vietoje. Kai jo pasigesta, paaiškėjo, kad po gabaliuką kompoziciją ištampė metalo vagys.
Visiškai neaišku, koks likimas ištiko Regimanto Midvikio skulptūrą „Bėgikai”, dar neseniai stovėjusią prie Lengvosios atletikos maniežo.
Nei mergaitės, nei obuolio
Nežinia kur ir kada iškeliavo „Mergaitė su obuoliu”, pagyvinusi skverą priešais „Trinyčius”.
Klaipėdoje sklando legendos apie įspūdingą Rimanto Dauginčio kompoziciją, puošusią buvusią kulinarijos parduotuvę Tiltų gatvės pradžioje, kurios patalpose dabar yra avalynės parduotuvė „Danija”.
Kalbama, kad parduotuvės savininkai atidavė meno kūrinį kažkuriam uostamiesčio menininkų, tačiau kuriam, tiksliai nežinoma.
Dingo ir to paties autoriaus meniška žalvarinė iškaba, ilgą laiką kabojusi senamiestyje virš lombardo.
Skulptūras merkia lietus
Ne vieno monumentaliosios dailės kūrinio likimas yra apgailėtinas, bet bent jau turima žinių, kur kai kurie jų laikomi. Pavyzdžiui, apgadinta Violetos Skirgailaitės ir įspūdinga Dmitrijaus Jefremovo skulptūrinė grupė, vaizdavusi tris šokančias merginas, buvusio „Žemaitijos” kino teatro savininko laikoma virš elektros transformatorinės.
Dar neaišku, koks likimas ištiko ar dar ištiks Juozo Vosyliaus freską bankrutavusioje „Pempininkų” vaistinėje. Patalpos kol kas yra tuščios.
Kita šio meistro freska buvusiuose poilsio namuose Šventojoje „Jūra kasdieninė ir kurortinė” baigia sunykti per kiaurą stogą merkiama lietaus.
Dar viena J.Vosyliaus freska buvusioje vaikų kavinėje „Du gaideliai” uždažyta ir vargu ar ją bebūtų įmanoma atkurti.
Edvardo Malinausko ąžuolinis pano „Kuršiai”, prieš penkerius metus nuimtas nuo prekybos centro „Aitvaras”, buvo išmontuotas ir nugabentas į Vytauto Majoro sodybą. Koks likimas laukia šio kūrinio mirus sodybos šeimininkui, dar nežinia.
Niokotojai – nebaudžiami
A.Sakalauskas teigė, jog dingusi jo skulptūra nebuvo pats geriausias darbas.
Tačiau autorius neslėpė jaučiąs nuoskaudą, kad „Sėjėjas” dingo jam nieko nepasakius. „Galėjo bent jau pranešti, ką su skulptūra ketina daryti”, – piktinosi A.Sakalauskas.
„Nemeluosiu, kad jaučiu didžiulį skausmą dėl suniokotos freskos „Dviejuose gaideliuose”, – kalbėjo J.Vosylius. – Man gaila ne tiek kūrinio, kiek verslininkų požiūrio į dvasinius dalykus. Vaikams apsilankymas šioje kavinėje buvo tikras įvykis. Interjeras buvo nemaža to didelio įspūdžio dalis.”
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos Vizualinių menų specialistė Ingrida Kruopštaitė paaiškino, kad kūrinio savininkas negali jo sunaikinti be autoriaus žinios. Jeigu kūrinio neįmanoma perkelti, autorius turi teisę pasidaryti jo kopijas.
Tačiau tokio įstatymo reikalavimo retai paisoma. Kita vertus, autoriai dar nėra linkę bylinėtis dėl pažeistų savo teisių, o pažeidėjai dar nebuvo nubausti.
Sąvadas – iš atminties
Tarybiniais metais miesto viešąsias erdves puošusių meno kūrinių sąvado nėra. Tad dabar apie dingusius meno kūrinius galima sužinoti tik pakalbinus jų autorius bei menotyrininkus.
Po kilusio skandalo dėl M. Mažvydo alėjoje nuverstų ir likimo valiai paliktų „Dviejų gaidelių” dailėtyrininkė Prano Domšaičio galerijos vedėja Kristina Jokubavičienė pati pradėjo iš atminties rašyti jau nebesančių monumentaliosios dailės kūrinių sąrašą.
Savivaldybės Kultūros skyriaus specialistas Vidas Pakalniškis baigia sudaryti dabar miestą puošiančių meninių ir memorialinių objektų, esančių viešosiose miesto vietose, sąvadą.
Šiame sąvade turėtų būti 115 objektų.
Netrukus ši informacija gali atsirasti internete.
