Sprendimas renovuoti būstą garbaus amžiaus žmonėms tampa kone mirties nuosprendžiu. Iki gyvenimo pabaigos juos smaugs skola bankui.
Ir kape bus skolingi
Senuose daugiabučiuose gyvenantys pensininkai griebiasi už galvos, sužinoję, jog tapo skolininkais. Žmonės skundžiasi senatvėje neturintys ramybės, nes kaimynai nusprendė atnaujinti būstą, o juos – įklampinti į skolas.
Klaipėdietis Kazimieras Jazbutis nustėro sužinojęs, kad iki gyvenimo pabaigos bus skolingas bankui. Paryžiaus Komunos gatvės penkiaaukščio gyventojai nusprendė pasinaudoti valstybės parama ir renovuoti namą.
Dviejų kambarių buto savininkui už visus stogo, laiptinės, langų, sienų remonto darbus tektų mokėti daugiau kaip 11 tūkst. litų. Šią sumą leidžiama sumokėti dalimis per 15 metų.
85 litai per mėnesį pensininkui – nepakeliama našta. Beveik 900 litų pensijos gaunantis 70 metų vyras komunaliniams mokesčiams išleidžia 350 litų, dar tiek pat kas mėnesį reikia skirti vaistams.
„Tokios sumos neišmokėsime kol numirsime. Negi ir po mirties liksime skolingi? Net gardesniu obuoliu ar bananu savęs palepinti nebegalime”, – sielojosi vienintelį sūnų seniai palaidojęs vyras.
„Našta nėra sunki”
Penktą dešimtį skaičiuojančio penkiaaukščio būklė, audito specialistų vertinimu, bloga. Būtina keisti stogą, susidėvėjusius vandens, kanalizacijos, šilumos tinklus.
K.Jazbutis, kaip ir daugelis jo amžiaus klaipėdiečių, priešinasi planams renovuoti namą. Jų amžiui esą užteks, todėl prarasti pinigų senoliai nenori.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Baltasis gintaras” pirmininkė Galina Beljaninova sakė, kad gyventojų norų paisoma.
„Apie protestą pirmą kartą girdžiu. Akivaizdu, kad žmonės bijo naujovių, tačiau pensininkams renovacijos išlaidos nėra sunki našta, nes valstybė didelę dalį jų kompensuoja”, – tvirtino ji.
Namo modernizavimo projektas jau parengtas ir patvirtintas, tačiau nėra aišku, kada bus galima pradėti darbus. Gyventojų planus pakoregavo išsekęs daugiabučių renovavimui skirtas biudžetas.
Milijonai gąsdina
Renovacijos šiuo metu Klaipėdoje laukia apie 30 namų. Pagal parengtus investicinius projektus pusė sumos – daugiau kaip 23 mln. litų turėtų būti skirta iš daugiabučių modernizavimui skirtos Vyriausybės programos.
Tačiau šiems metams visos šalies daugiabučiams renovuoti skirta 52 mln. litų. Vyriausybė tikisi dar šiemet rasti papildomai 85 mln. litų.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regioninio padalinio vyresniojo specialisto Eugenijaus Šimonio spėjimu, gyventojams teks laukti dar nežinia kiek.
Pašnekovas tikino, kad pensininkams nereikėtų baimintis mokesčių, nes valstybė padengs didžiąją dalį išlaidų, be to, sumokėti pinigai greitai atsipirks, kai sąskaitos už šildymą sumažės perpus.
„Didžiausia problema – surinkti gyventojų parašus. Pamatę darbų kainą, siekiančią kelis milijonus, žmonės išsigąsta. Vėliau patys pamato, kad pasirašyti vertėjo. Renovuotų daugiabučių gyventojai jau dabar už šildymą moka du kartus mažiau. Likusi suma skiriama įmokoms ir palūkanoms bankui. Mokesčių našta tikrai nevargins”, – aiškino E.Šimonis.
Jo teigimu, pensininkai yra patikimiausi mokėtojai, todėl bendrijos stengiasi juos įtikinti, kad remontuoti namą būtina.
Remonto nori jauni
Norint atlikti namo renovaciją, reikia, kad sutiktų per 50 proc. gyventojų. Bankai siūlo palankesnes paskolų sąlygas, jeigu pasirašo 75 proc. ir daugiau namo gyventojų.
Valstybės paramos laukiančios bendrijos svarsto galimybę imti paskolas iš bankų ir pradėti renovaciją jau dabar.
70 namų Klaipėdoje administruojančios bendrovės „Ąžuolyno valda” direktorius Pranas Dobrovolskis tikino, kad gyventojai patys ateina ir teiraujasi, kada bus tvarkomas stogas, apšiltinamos sienos. Investuoti į kapitalinį remontą labiau linkę jauni žmonės, būstą įsigiję senuose namuose. Juos vilioja ir galimybė ateityje renovuotą būstą parduoti kur kas brangiau.
„Pensininkai priešinasi teigdami, kad jų amžiui užteks ir to, kas yra. Bet juk namas griūva šiandien”, – stebėjosi pašnekovas.
Nepasinaudoti valstybės parama, anot jo, neprotinga. Juolab kad socialiai remiamiems gyventojams ne tik kompensuojama pusė renovacijos kainos, bet ir padengiama 5 proc. dydžio pradinė įmoka.
Klaipėdos daugiabučių renovacijai iš miesto biudžeto šiemet skirta 860 tūkst. litų. Kitą savaitę susirinksianti komisija spręs, kaip paskirstyti šią sumą 19 paramos siekiančių bendrijų.
