Vyriausybė garsiai giriasi, kad Lietuvoje aptikti skalūnų dujų telkiniai. Tačiau pamirštama pripažinti, kad išgauti jas galės tik naftos gavybos įmonės.
Būtent tose vietose, kur dabar išgaunama lietuviška nafta, ir slypi didžiuliai skalūnų ištekliai.
Tad teisė juos žvalgyti, o vėliau ir išgauti dujas priklauso licencijas turinčioms naftos bendrovėms.
Kur nafta – ten ir dujos
Tai „Lietuvos rytui” patvirtino Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas.
„Naftos bendrovės turi licencijas žvalgyti ir išgauti angliavandenilius. Teisės aktuose nepaaiškinta, kokius.
Tiek nafta, tiek skalūnų dujos ir yra angliavandeniliai. Todėl be šių įmonių žinios dujų žvalgyba tuose plotuose neįmanoma, ką ir kalbėti apie gavybą”, – tvirtino J. Satkūnas.
Jeigu kas nors mėgintų kėsintis į šias teises, verslininkai, pasak pašnekovo, lengvai laimėtų bylą.
„Naujoms dujų žvalgybos įmonėms tektų ieškoti būdų, kaip pradėti darbus Lietuvoje. Nebent jos dirbtų kartu su naftos gavėjais”, – minėjo Geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Verslas – lenkų rankose
Specialistų teigimu, didžiausi skalūnų dujų klodai slypi Vakarų Lietuvoje.
Būtent ten, kur šiuo metu veikia naftos gavėjai. Mūsų šalyje naftą išgauna kelios bendrovės.
Didžiausia jų – Lenkijos koncerno „Lotos” valdoma „Geonafta”, kuri turi 100 proc. „Genčių naftos” ir po 50 proc. „Manifoldo” bei „Minijos naftos” akcijų.
Visos šios bendrovės žvalgo ir išgauna naftą Vakarų Lietuvoje. Per kompaniją „Lotos” į Lietuvą gali ateiti ir amerikiečiai, kurie pretenduoja įsigyti šios Lenkijos kompanijos akcijų.
Tiesa, į „Lotos” nusitaikę ir Rusijos investuotojai.
Būtent JAV mokslininkai nustatė, kad didžiausi skalūnų dujų plotai Europoje glūdi Lenkijoje, bet ir Lietuvoje driekiasi tas pats šleifas.
Bandymus jau atliko
„Minijos naftos” vadovas Thomas Haseltonas „Lietuvos rytui” patvirtino, kad naftos gavybos licencija suteikia teisę ieškoti ir skalūnų dujų.
Todėl bendrovės specialistai Vakarų Lietuvoje jau atliko kai kuriuos žvalgybos darbus.
„Minijos nafta” atliko geocheminius bandymus ir kitokias analizes. Vertiname įvairius duomenis”, – minėjo Th. Haseltonas.
Pasak jo, sprendimai bus priimami, kai paaiškės, ar giliai yra skalūnai, ar juose yra pakankamai dujų.
„Nors abejoju galimybėmis Lietuvoje išgauti skalūnų dujas, galiu ir klysti. Todėl ir žvalgomės”, – sakė Th. Haseltonas.
Monopolijai žada atkirtį
Geologijos tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas J. Satkūnas teigė, kad apie naftininkų teises žvalgyti skalūnų dujas jau yra informavęs Aplinkos ministeriją.
Tai turėtų gerai žinoti ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas, neseniai sugrįžęs iš komandiruotės JAV, kuriose sužinojo apie Lietuvos gelmių turtą – skalūnus.
Energetikos ministerijos atstovai „Lietuvos rytą” tikino, kad teisė į žvalgybą nepriklausys tik kelioms bendrovėms.
„Monopolijos šioje srityje nėra ir negali būti. Vyriausybė artimiausiu metu turės parengti reikiamus įstatymus ir investicijų į skalūnų dujų gavybą reguliavimo aplinką”, – informavo ministerijos pareigūnai.
Kausis dėl naujų plotų
Geologijos tarnyba jau rengia naujo žvalgybos plotų konkurso, kuris bus skelbiamas po ilgos pertraukos, dokumentus.
Gavybos bendrovės galės dalytis teritoriją Tauragės apskrityje, netoli Kaliningrado srities sienos.
„Bendrovės galės čia pretenduoti išgauti tiek naftą, tiek skalūnų dujas. Laimės tas, kuris pasiūlys geriausias sąlygas”, – minėjo J. Satkūnas.
Šiuo metu rengiama poveikio aplinkai vertinimo studija.
„Minijos naftos” vadovas T. Haseltonas neabejoja, kad ši teritorija sulauks itin didelio susidomėjimo.
„Ten yra perspektyviausia vieta žvalgytis dujų. Licencijos konkursas bus paskelbtas šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. Bus įdomu pamatyti, kam bus suteikta licencija”, – sakė „Minijos naftos” generalinis direktorius.
Prancūzai pasėjo abejonių
Geologijos tarnyba yra sulaukusi amerikiečių vizito: bandinių pavyzdžių yra paėmusi JAV kompanija „Chevron”. Tačiau skalūnų dujų šalininkams dar teks įveikti nemažai kliūčių. Viena jų – Europoje augančios abejonės, ar šių dujų išgavimas nekenksmingas požeminiams vandenims.
Dėl to Prancūzijos parlamentas yra uždraudęs skalūninių dujų išgavimą vadinamuoju amerikiniu būdu tol, kol bus įrodyta, jog tai nekenksminga. „Tačiau kitokio būdo nei amerikinis nėra. Juk tiktai JAV šiuo metu išgaunamos skalūninės dujos”, – paaiškino J. Satkūnas.
JAV skalūnų dujos išgaunamos giliai po žeme darant daug smulkių horizontalių gręžinių, o į atsivėrusias erdves purškiant vandenį su smėlio bei chemikalų priemaišomis. Taip suformuojama daug smulkių požeminių kanalų, kuriais skalūnų dujos suteka į specialų rezervuarą.
J.Satkūno žiniomis, skalūninės dujos JAV glūdi 500 metrų gylyje, o Lietuvoje – 2 kilometrų, Lenkijoje – 4. „Argi įmanoma kam nors pakenkti tokiame gylyje? Žinoma, galima gąsdinti visuomenę kuo tik nori”, – kalbėjo geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.
Todėl Lietuvos specialistai įsitikinę, kad Lietuva galėtų perimti amerikiečių patirtį išgaunant skalūnų dujas arba prisivilioti investuotojų iš JAV.
Lenkijoje kuriamos sąmokslo teorijos
Lenkija greičiausiai taps antrąja šalimi po JAV, kurioje bus išgaunamos skalūnų dujos. Čia jų gali būti 5,3 mlrd. kubinių metrų. Tiek dujų Lenkijai užtektų 400 metų.
Todėl kaimyninėje šalyje su nerimu sutiktas Prancūzijos parlamento sprendimas uždrausti skalūnų dujų bei naftos paieškas ir išgavimą amerikiniu būdu.
Lenkams tai sukėlė daug nerimo: anot jų, panašų draudimą visai ES gali pritaikyti ir Briuselis.
Tačiau verslininkus ėmėsi raminti premjeras Donaldas Tuskas. Jis pareiškė, jog Lenkija nenusileis Europos Parlamento lobistams, kurie gina skalūnų dujų priešininkus. Todėl šalis esą ir toliau vykdys šių išteklių paieškas.
Lenkijos apžvalgininkai spėja, kad skalūnų dujų išgavimas labiausiai gąsdina Rusiją, kuri dėl to prarastų galimybes diktuoti gamtinių dujų kainas ES šalims. Varšuvos žiniasklaida įtaria, jog Prancūzijos bei Vokietijos žaliųjų protestus dėl skalūnų dujų kursto ir slapta apmoka Rusijos dujininkai.
Be to, manoma, kad lobistus Paryžiuje remia ir Prancūzijos atominės energijos verslininkai, nesuinteresuoti pigesniu kuru.
Abejonių dėl skalūnų dujų išgavimo pasėjo JAV mokslininkų iš Duke’o universiteto pranešimas, jog geriamajame vandenyje netoli dujų gręžinių buvo nustatytas keliasdešimt kartų normą viršijantis metano kiekis.
Dalis Lenkijos mokslininkų teigia, jog šalyje nėra tokiam kiekiui dujų išgauti reikalingo vandens kiekio, todėl gruntas gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis.
Dar kiti skeptikai tvirtina, jog Jungtinių Amerikos Valstijų naftos kompanijos tyčia skleidžia išpūstus gandus apie dujų išteklius Lenkijoje, kad galėtų pelningai perparduoti licencijas.
