Nors nekilnojamojo turto rinka vis dar neatsigauna iš sąstingio, parduodamų būstų kainos uostamiestyje taip sparčiai, kaip kituose šalies didmiesčiuose, netirpsta.
Trūksta ekonomiškų būstų
Būstų pasiūla šiuo metu gerokai viršija paklausą, tačiau nei naujos, nei senos statybos daugiabučiuose esantys butai nepinga. Jau kelis mėnesius uostamiesčio rinkoje parduodamų butų kainos laikosi stabiliai. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” Klaipėdos regiono vadovo Gedimino Valantino, būstų kainos, ypač naujos statybos daugiabučiuose, nekrinta taip sparčiai, kaip Vilniuje ar kituose šalies miestuose, dėl gerokai mažesnės pasiūlos.
„Klaipėdos rinkoje šiuo metu gausu brangių, didelės kvadratūros būstų, tačiau ekonominės klasės – itin trūksta, todėl kainos ir laikosi. Nors dar prieš metus buvo planuojama pradėti statyti ekonominės klasės daugiabučius, įsivyravus krizės nuotaikoms rinkoje daugelio dar nepradėtų įgyvendinti projektų buvo atsisakyta. Tad šiuo metu uostamiestyje tokių būstų pasiūla gerokai kuklesnė palyginti su kitais didmiesčiais”, – kalbėjo G.Valantinas.
Kaina priklauso nuo derybų
Vis dėlto ekspertas pripažino, kad dabartinės kainos yra kur kas mažesnės nei prieš metus. „Palyginti su praėjusiais metais, būstai Klaipėdoje atpigo apie 10–15 proc., o kai kuriais atvejas net ir apie 30 proc. Žinoma, tiek daug atpigo tik prestižiniai būstai, kurie šiuo metu visai nepaklausūs”, – konstatavo specialistas.
G.Valatinas pridūrė, kad parduodamų butų kainos nekrinta tik oficialiai – derantis su pardavėju įmanoma gerokai numušti kainą: „Viskas priklauso nuo pirkėjo liežuvio, kas moka kalbėti – nemažai nusidera. Dažniausiai ,jei pardavėjas pastebi, kad pirkėjas jau rimtai ima domėtis parduodamu būstu, iškart pasiūlo kainą sumažinti apie 10–20 proc.”, – tikino G.Valantinas.
Rinką suaktyvins sąskaitos
Nors nekilnojamojo turto specialistai pripažįsta, kad būstų pirkimo ir pardavimo sandorių per mėnesį sudaroma vos po kelis, tikimasi, kad ši rinka suaktyvės jau netrukus. Pasak jų, sparčiai brangstant komunalinėms išlaidoms, o ypač būstų apšildymui, vis daugiau gyventojų norės gyventi kuo mažesniuose būstuose.
„Vegetuojanti nekilnojamojo turto rinka turėtų suaktyvėti jau po kelių mėnesių, kai gyventojai gaus pirmąsias sąskaitas už butų apšildymą, nes tai dalį žmonių paskatins rinktis ekonomiškesnius būstus naujos statybos daugiabučiuose, kur įrengtas autonominis apšildymas. Kiti turimus didelės kvadratūros butus bandys iškeisti į mažesnius”, – tikino nekilnojamojo turto agentūros „Termionas” direktorė Indrė Valionienė.
Ji mano, kad daugelis žmonių nesuvokia, jog brangstant komunalinėms paslaugoms senuose daugiabučiuose esantys butai nuvertės, o naujos statybos daugiabučiuose kainos ne tik, kad nekris, bet išaugus paklausai gali net pakilti”, – įsitikinusi pašnekovė.
Išduota mažiau paskolų
Kad didžioji potencialių būstų pirkėjų dalis vis dar gyvena laukimo nuotaikomis, pastebėjo ir bankų specialistai. Per pirmąjį šių metų pusmetį uostamiestyje išduota apie 40 proc. mažiau būsto paskolų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Pasak „Swedbank” Būsto finansavimo departamento direktorės Žanos Kovšovos, bankai taip pat didina skolinimosi reikalavimus bei pageidauja, kad klientas, pirkdamas būstą, įmokėtų ir tam tikrą dalį savų pinigų, o tai reiškia, kad šiuo metu būstą šalyje gali įsigyti tik tie gyventojai, kurie turi santaupų.
Ž.Kovšova pabrėžė, kad Klaipėdoje apie 18 proc. sumažėjo ir vidutinė būsto paskola – šiuo metu dažniausiai klientai prašo paskolinti apie 190 tūkst. litų. Prieš metus besiskolinantys pageidaudavo pasiskolinti apie 200–250 tūkst. litų
Siūlo keistis į mažesnius
Vis dėlto bankininkai pripažįsta, kad pasikeitusiai situacijai didelės įtakos turėjo sparčiai auganti infliacija. „DnB Nord” banko mažmeninės bankininkystės direktorius Ričardas Butkus sakė, kad, atsižvelgiant į infliaciją, sugriežtintas ir paskolų išdavimas. Iki šiol minimali suma vienam asmeniui šeimoje atidavus mėnesinę paskolos įmoką turėdavo siekti apie 600 litų, dabar ji jau perkopė 700 litų ribą. Neatmetama, kad šią sumą bankams teks dar padidinti išaugus mokesčiams už būstų apšildymą.
R.Butkaus tvirtinimu, vis dažniau pastebima ir tai, kad klientai vėluoja įmokėti kreditų įmokas, taip pat nors ir negausiai, tačiau atsiranda ir tokių klientų, kurie paskolos sugrąžinti nebeįstengs.
„Tokiems klientams pasiūlome susirasti pigesnį būstą – parduoti turimą ir įsigyti mažesnį. Taip klientas iškart išgalėtų sugrąžinti dalį paskolos įmokos. Kitiems tiesiog pasiūlome tam tikram laikui atidėti mokėjimus”, – paaiškino R.Butkus.
Pasak jo, šiemet matyti, kad vis daugiau klientų kreditus atiduoda anksčiau,vadinasi, gyventojai būstus parduoda arba iškeičia į mažesnius ir ekonomiškesnius.
Naudojasi: dėl per mažos ekonominės klasės būstų pasiūlos uostamiestyje nekilnojamojo turto pardavėjai būstų kainų nemažina.
