Gyventojai paprasčiau galėtų savo daugiabutį atjungti nuo centrinio šildymo sistemos, o šilumos tiekimo sektoriuje bus skatinama konkurencija, tai yra miesto šilumos tiekimo įranga galėtų naudotis daugiau konkuruojančių gamintojų, tokius Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus siūlo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Jei toks įstatymas įsigaliotų, pavyzdžiui, sostinėje Vilniaus šilumos tinklų turtu galėtų naudotis daugiau šilumos tiekėjų. Šiuo metu Vilniaus šilumos tinklai yra išnuomoti „Vilniaus energijai“.
Analogišką veiklų atskyrimo principą ruošiamasi taikyti dujų ir elektros tiekimo sektoriuose, taip būtų taikomas 2009 metais parengtas vadinamas Trečiasis ES energetikos paketas, kuris apima šešis europinius teisės aktus, numatančius apribojimus energetikos sektoriuje veiklą vykdančioms vertikaliai integruotoms bendrovėms. Rusijos „Gazprom“ manymu, šie teisės aktai nukreipti prieš ją, kaip pagrindinį dujų vamzdynais tiekėją Europai.
„Mes nesiūlome teisinio atskyrimo, mes siūlome funkcinį ir reguliacinės apskaitos atskyrimą, šita prasme kliūčių nėra“, – sako VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, paklausta, kiek galėtų užtrukti tokių siūlomų įstatymo nuostatų įgyvendinimas.
Tiesa, pati komisija šio teisės akto negali įregistruoti Seime, nes formaliai ne komisijos užduotis yra rengti įstatymus, tačiau dokumento tekstas yra parengtas taip, kad susidomėję Seimo nariai šį įstatymą galėtų registruoti.
„Pagrindiniai pakeitimai yra penki ir jie yra struktūriniai pakeitimai, keičiantys sektoriaus būkle ilgalaike prasme“, – apibendrina VKEKK D. Korsakaitė.
Tai sugriežtinta investicinių procesų priežiūra ir koordinavimas, suformuojamas konkurenciją sektoriuje skatinančių instrumentų rinkinys, mažmeninė veikla pastato viduje tampa visiškai atskirta nuo infrastruktūros valdytojų interesų, vartotojai įgalinami savo sprendimais nesudėtingai keisti pastatų šildymo būdą, taip pat numatyti apskaitos ir kainodaros reglamentavimo pakeitimai bei išgryninamos funkcinės šiame sektoriuje veikiančių institucijų sritys.
