Sinchroniškai prisijungti prie Vakarų Europos sistemos Lietuva planuoja 2020 m. ir iki to laiko teks investuoti apie 173 mln. litų.
Apie tai per konferenciją „Lietuvos ir Europos elektros sistemų sujungimas: sinchronizacijos iššūkiai ir galimybės“ sakė elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Strategijos ir rinkos vystymo skyriaus vadovas Robertas Staniulis.
„Analogiškas dalis pinigų turės investuoti ir Latvija, ir Estija“, – sakė R. Staniulis.
Pasak R. Staniulio, pagrindinės sąnaudos iš 173 mln. litų bus skirtos elektrinių modernizavimui, tinklų su Rusija ir Baltarusija sujungimui ir galimybių studijoms.
Sinchronizacija yra sujungtų elektros sistemų darbas vienodu dažniu ir tuo pačiu taktu, o šio proceso tikslas – perorientuoti Baltijos šalių elektros valdymo sistemą į Vakarus, tapti Europos elektros sistemos dalimi ir atsiriboti nuo Rusijos įtakos elektros energetikoje.
Baltijos šalių ir Europos elektros sistemas planuojama sujungti iki 2020 m. Šiemet balandį Vyriausybė įgaliojo įgyvendinti šį projektą „Litgrid“.
Centrinė Europa prisijungė anksčiau
Tačiau Centrinės Europos šalys, pavyzdžiui, Čekija, Lenkija, Vengrija, Slovakija ir kitos su Europos elektros sistema sinchronizavosi dešimtajame XX a. dešimtmetyje.
„Mums buvo sudėtingiau, nes Centrinės Europos šalys buvo labiau integruotos į sistemą, turėjo tinklus su Europos šalimis, o mes neturime. Lietuvoje pirmieji duomenys dėl sinchronizacijos pradėti rinkti 1998 m., turime pirmąją studiją, bet buvo dedamas akcentas, jog pirma reikia pasistatyti jungtis su Lenkija ir kadangi tik dabar pradedama jungtį statyti, sinchronizacija gali atsirasti tik jai atsiradus“, – paaiškina R. Staniulis.
Bendrovė „LitPol Link“ buvo įkurta 2008 m. ir ji įgyvendina parengiamuosius Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties statybos darbus.
50 proc. bendrovės akcijų valdo „Litgrid“, kitus 50 proc. – elektros perdavimo funkcijas Lenkijoje atliekantis „PSE Operator“.
Erika Fuks
