Sočyje pastatus olimpinėms žaidynėms statyti pasiruošę vyrai liko ir be pinigų, ir be darbo. Juos apgavusi vilnietė teisinosi, kad ją nuvylė verslo partneriai.
Labdaros ir paramos fondas „Dora” bedarbių šeimas ne rėmė, o skurdino.
Iš darbo ieškančių statybininkų pinigus rinkusi šio fondo prezidentė 45 metų Tatjana Popova nuteista laisvės atėmimo bausme.
Už didelės vertės svetimo turto įgijimą sukčiaujant Vilniaus 1-asis apylinkės teismas jai skyrė dvejus su puse metų nelaisvės.
Žadėjo darbo Rusijoje
Per trumpiau nei metus nuo fondo „Dora” veiklos nukentėjo 100 statybininkų.
Tiek jų kreipėsi į policiją, nors pareigūnai neatmeta, kad aukų galėjo būti ir daugiau.
Savo klientams T. Popova prisistatydavo labdaros ir paramos fondo „Dora” padalinio „Dora statyba” vadove arba bendrovės „Darilis” direktore.
Nors šios bendrovės neturėjo licencijos užsiimti įdarbinimo veikla, statybininkams žadėjo surasti darbą Rusijos miestuose: Maskvoje, Sočyje, Anapoje, Sankt Peterburge. Kai kuriems klientams ji siūlė įsidarbinti Norvegijoje.
Keitėsi biurų adresai
Šį fondą darbo ieškantys vyrai surasdavo pagal skelbimus spaudoje. Savo duomenis T. Popova buvo nurodžiusi ir darbo biržai, tad keletas bedarbių buvo atsiųsta iš jos.
Fondas „Dora” nuomojosi patalpas daugybėje skirtingų Vilniaus vietų, viena kontora buvo įsteigta Visagine.
Dokumentai iš statybose dirbti norinčių vyrų buvo renkami Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Nacionalinio operos ir baleto teatro patalpose įrengtuose kabinetuose.
Vienas fondo „Dora” apgautų klientų praėjusiais metais portalui lrytas.lt pasakojo, kad apsilankęs viename biure išvydo daugybę pasų.
T. Popova rinkdavo įsidarbinti norinčių vyrų pasus, kad galėtų parūpinti Rusijos vizas.
Be pasų, vyrai turėdavo pristatyti ir dokumentą, liudijantį, kad jie tikrai yra statybininkai. Aferistė aiškino, kad į Rusiją iš Lietuvos galės išvykti tik 150 darbininkų, todėl bus vykdoma jų atranka.
Norėjo statyti arenas
Statybininkus ypač viliojo darbas Rusijos kurorte Sočyje, kur 2014 metais vyks žiemos olimpinės žaidynės.
Pasiūlymas statyti olimpinius objektus skambėjo įtikinamai. Už darbą Rusijoje statybininkams buvo žadamas 6-7 tūkstančius litų siekiantis atlyginimas.
Tačiau palikę pasus ir sumokėję po kelis šimtus litų avanso vyrai vis nesulaukė, kada reikės vykti į Rusiją.
T. Popova išvykimo datą atidėliojo, o vėliau neatsiliepė telefonu arba tikino, kad neturi laiko kalbėti.
Paaiškėjo, kad kai kuriems darbininkams buvo parūpintos ir Rusijos vizos.
Už jas T. Popova liko skolinga vienai bendrovei.
Rusijoje niekas nelaukė
Keturi darbininkai buvo nuvykę į Rusiją, tačiau nusivylę grįžo atgal.
Šie vyrai už darbą Rusijoje fondui „Dora” sumokėjo po 800 litų ir sutartą dieną atvyko į Vilniaus geležinkelio stotį.
T. Popova iš jų paėmė dar po 200 litų ir nupirko traukinio bilietus į Anapą, kurioje jie turėjo būti įdarbinti.
Į Rusiją atvykusių lietuvių niekas nelaukė. Pinigų kelionei atgal jie neturėjo.
Namo vyrai grįžo tik tuomet, kai artimieji atsiuntė pinigų.
Nagrinėjant šią bylą teisme paaiškėjo, kad už įdarbinimą Rusijoje T. Popova iš nukentėjusiųjų paėmė nuo 200 iki 1700 litų.
Su jais buvo sudarytos ir darbo sutartys.
Apgavo verslo partneriai?
T. Popova teisme savo kaltę pripažino. Moteris teisinosi, kad ją nuvylė verslo partneriai Rusijoje.
Jie esą turėjo surasti statybininkus į darbą priimančias bendroves, tačiau kažkodėl jų taip ir nesurado.
Kaltinamoji teisme negalėjo įvardyti nei savo partnerių pavardžių, nei jų įmonių pavadinimų.
Nuo T. Popovos veiklos nukentėję ir ja pasipiktinę vyrai internete buvo įkūrę diskusijų svetainę. Jie rašė skundus įvairioms tarnyboms.
Spaudimą pajutusi fondo vadovė kai kuriems grąžino po 400-500 litų. Atlyginti žalą kitiems pinigų nebeužteko.
Iš nepilnametę dukterį auginančios vienišos motinos apgautiems darbininkams priteista 45 tūkstančiai litų.
