Tikkuurila

Simonas Gentvilas: „Dabar arba niekada“

Simonas Gentvilas: „Dabar arba niekada“

Klimato kaita yra daugiau nei šimtmetį trunkančio žmonių netvaraus energijos vartojimo ir gyvenimo būdo pasekmė. Jei nebus imamasi skubių klimato kaitos švelninimo veiksmų, kils vis didesnė grėsmė viso pasaulio žmonių sveikatai, pragyvenimo šaltiniams ir biologinei įvairovei. Taip teigia mokslininkai šią savaitę paskelbtoje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje, skirtoje klimato kaitos švelninimo tematikai.

„IPCC ataskaita dar kartą patvirtina, kad Europos pasirinktas kelias yra teisingas ir nesitraukiant nuo Žaliojo kurso krypties, atsisakant iškastinio kuro, didinant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, skatinant inovacijas galime ne tik stiprinti savo energetinį saugumą, mažinti priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro, bet ir švelninti padarinius klimatui. Turime imtis veiksmų dabar arba niekada. Praradimai, patiriami dėl klimato kaitos, nieko nedarant tik didės, nesiekiant ekonomikos transformacijos neišvengiami ne tik finansiniai, bet ir sveikatos praradimai“,  – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Mokslininkų teigimu, pastarąjį dešimtmetį vidutinės metinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos buvo didžiausios per visą žmonijos istoriją. Veikti jau vėluojame, šiuo metu jau pasiekta riba, kuomet nebeįmanoma apriboti klimato atšilimo iki 1,5 laipsnio. Neabejojama, jog 2030 m. ji bus viršyta, o kiek priklausys nuo to, kaip keisime savo įpročius bei kokie politiniai sprendimai bus priimti.  

Augantis pasaulio BVP, tenkantis vienam gyventojui, bei gyventojų skaičiaus didėjimas išlieka  labiausiai lemiančiais  augantį šiltnamio dujų kiekį veiksniais. Teigiama, jog 10 proc. turtingiausių pasaulio valstybių gyventojų išmeta apie 36-45 proc. viso pasaulio ŠESD kiekio.

Visi ekonomikos sektoriai, pradedant energetika ir transportu, baigiant pastatais ir maistu, turi dramatiškai ir greitai keistis, todėl reikės naujų technologijų, įskaitant spartesnį vandenilio naudojimą ir skaitmeninimą.

Mažinant globalų ŠESD kiekį pramonėje medžiagos turėtų būti naudojamos efektyviau, o pagaminti produktai pakartotinai naudojami ar perdirbami taip mažinant atliekų kiekį. IPCC teigimu, pramonės sektorius yra didžiausias teršėjas – išmeta apie ketvirtadalį viso pasaulio teršalų, tačiau pasiekti neutralumą klimatui bus sudėtinga – tam reikės naujų gamybos procesų. 

Žemės ūkio, miškininkystės bei kiti žemės panaudojimo sektoriai 2010-2019 m. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 13–21 proc. globalių ŠESD emisijų, bet gali dideliu mastu prisidėti prie klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, taip pat šalinti ir kaupti anglies dioksidą. Vis dėlto pabrėžiama, jog  žemė negali kompensuoti išmetamų teršalų iš kitų sektorių. 

Transporto sektoriaus emisijos siekia 23 proc. viso pasaulyje išmetamo su energija susijusio ŠESD kiekio. Laivyboje ir aviacijoje globaliai išmetamų teršalų kiekis ir toliau sparčiai didėja. Miestuose klimato kaitos tikslus galima pasiekti elektrifikuojant transportą, kuriant kompaktišką, vaikščiojimui patogią infrastruktūrą.

Energijos poreikis, taip pat ir energetikos sektoriaus išmetamų teršalų kiekis, globaliu mastu ir toliau didėja. Energijos suvartojimas pasaulyje išaugo 6,6 proc., ŠESD emisijų kiekis padidėjo 2,7 proc. Norint apriboti atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 °C, per ateinančius 30 metų reikės iš esmės pakeisti energetikos sistemą mažinant iškastinio kuro suvartojimą, skatinant alternatyvius energijos šaltinius. Tai ypač opi problema įvertinus šių dienų aktualijas.

Mokslininkų vertinimu, jei norime sustabdyti pasaulinį atšilimą, turime veikti dabar, nes po to bus per vėlu. Siūloma, kad Jungtinių Tautų priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. galėtų būti pagrindas įgyvendinant klimato kaitos švelninimo tikslus. 

Aplinkos ministerija primena, jog šiuo metu vyksta procesas „Misija 0“, kurio metu socialiniai partneriai iš penkių Lietuvos ekonomikos sektorių tariasi, kaip mūsų valstybė sieks klimato neutralumo tikslų. Savo siūlymus dekarbonizacijai iki balandžio 22 d. galite pateikti čia.

TAIP PAT SKAITYKITE

Jung Lietuva
Moderni izoliacija
GF bankas

Gfbankas.lt

GF BANKAS paskolos internetu!

Baltparma

Baltparma.lt

Baltparma - blokeliai ir kitos statybinės medžiagos

Ruukki Products AS

Ruukkistogas.lt

Plieninė stogo danga, lietvamzdžiai

Deinavos baldai

Deinavosbaldai.lt

Deinavosbaldai.lt - baldai internetu