Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su kitų ES šalių aplinkos ministrais, susirinkusiais į Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge, tarėsi, kaip įgyvendinti teisės aktų paketą „Fit for 55“, aptarė Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją Glazge ir diskutavo apie naująją ES miškų strategiją iki 2030 m.
Didžiausią dėmesį ministrai skyrė „Fit for 55“ (Pasiek 55) paketui, numatančiam konkrečius veiksmus mažinant šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 55 proc. iki 2030 metų. Lietuvos vertinimu, šis paketas yra ir galimybė Europai, ir pavyzdys pasauliui.
Aplinkos ministro žodžiais, paketu numatoma būtinybė didinti energijos efektyvumą ir dar platesnis atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas, mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sąnaudas vartotojams, o taip pat skatinti mokslo pažangą ir naujas technologijas.
Kartu Lietuva pritaria iniciatyvai didinti Modernizavimo fondo lėšas ir įsteigti Socialinį klimato fondą, būtiną padedant finansiškai pažeidžiamiems namų ūkiams greičiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos.
Vis dėlto, Simono Gentvilo žodžiais, dabartinis Socialinio klimato fondo pasiūlymas dar neatspindi valstybių narių socialinių ir ekonominių aplinkybių. „Todėl Liuksemburge kartu ieškome sprendimų, kaip socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms ir mažoms įmonėms fondo skiriamomis lėšomis sušvelninti papildomo iškastinio kuro apmokestinimo naštą“, – kalba aplinkos ministras.
Lietuva taip pat skeptiškai vertina pasiūlymus išplėsti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą dabartine apimtimi. „Vienoda anglies dioksido kaina ES rinkoje labai netolygiai paveiks gyventojus, nes jų perkamoji galia skirtinga. Todėl svarbu įkainojamą CO2 diferencijuoti užtikrinant, kad bus apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai“, – teigia Simonas Gentvilas.
Tuo metu ES Aplinkos tarybos išvadoms dėl vadinamajame „paskutinio šanso“ susitikime – spalio 31 d. prasidėsiančioje Klimato kaitos konferencijoje COP26 – Lietuva pritaria.
Aplinkos taryboje ministrai aptaria ir naująją ES miškų strategiją. „Mums kelia nerimą strategijoje nepakankamai atspindimas tvarus miškų valdymas ir jų daugiafunkciškumas. Dabartinis požiūris gali nulemti, kad prarastume miškų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių funkcijų pusiausvyrą“, – atkreipia dėmesį Simonas Gentvilas.
Lietuvos nuomone, valstybės narės pirmiausia turėtų išgryninti sąvokas ir vieningai sutarti, ką reiškia tokie apibrėžimai kaip „pirmykštis miškas“, „senas miškas“, „griežta apsauga“.
„Tiesa, strategijoje siūlomas priemones medienai naudoti statybose ir renovacijoje vertiname teigiamai, juolab kad šiuo metu patys nacionaliniu lygiu sudarome palankesnes sąlygas medinei statybai. Kartu siūlome skatinti tvariai pagamintą medieną naudoti ir kitose srityse, ja pakeisdami iškastines ar kitas neatsinaujinančias žaliavas“, – sako Simonas Gentvilas.
Lietuva šiais metais planuoja pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą, o kitąmet – patvirtinti nacionalinį strateginį miškų dokumentą iki 2030 m. Šis dokumentas būtų sinchronizuotas su ES miškų strategija išlaikant bendrą valstybių narių kryptį miškų politikos srityje.
