Kauniečiai sulaukė pasiūlymų už litą pirkti „Kauno energijai” priklausančius šilumos punktus. Viliojama, kad įsigijus punktą šiluma kainuos pigiau, tačiau slepiama informacija apie tūkstantines išlaidas, teksiančias gyventojams.
Parduoda katę maiše
Daugiabučių gyventojai pašto dėžutėse rado apranešimų, kuriuose teigiama, kad „Kauno energija” už litą parduoda šilumos punktą. Gyventojams primygtinai siūloma tapti savo namo šilumos punkto savininkais, nes esą tai yra naudinga: „Šiuo metu, kai šilumos punkto savininkas yra „Kauno energija”, jums parduodamos šilumos energijos kaina – 24,33 ct/kWh be PVM. Įsigijus šilumos punktą, ši kaina taptų 23,48 ct/kWh be PVM.” Pranešimo autoriai pažymi, kad sprendimas turi būti priimtas visų namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos.
Tame pačiame pranešime yra anketa su klausimu: ar sutinkate įsigyti jūsų namo šilumos punktą, kurio vertė – vienas litas, ir mokėti už šilumos energiją mažiau? Žemiau pateikti du atsakymo variantai: sutinku ir nesutinku. Prie kiekvieno iš jų paryškintu šriftu sufleruojama, kurį variantą rinktis naudingiau: „Pritarę už suvartotą šilumos energiją mokėsite mažiau, nepritarę – mokėsite daugiau.”
Ar tokia forma pateikta anketa yra etiška? Juolab kad iš tiesų nutylima apie šilumos punkto eksploatacijos ir priežiūros išlaidas bei investicijas, kurias teks dalytis gyventojams.
Savivaldybei neįdomu
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos ir komunalinių paslaugų skyriaus vedėja Rita Kuštant kritikuoja anketos kūrėjų sprendimą prie pasirinkimo variantų sufleruoti, kuris atsakymas neva naudingesnis: „Anketoje galėtų būti atkartota informacija apie kainas, o ne parašyta, kas yra pigiau, o kas – brangiau.”
Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Liudas Gerikas „City Service” anketą vadina reklaminiu triuku, kuriuo siekiama įtikinti gyventoją pasirinkti būtent tą variantą, kuris peršamas.
„Miesto savivaldybė turėtų įsikišti ir neleisti platinti tokių anketų, nes kai pradės gesti šilumokaičiai, problema grįš bumerangu ir tuomet reikės spręsti klausimus ne su viena įmone, bet su daugybe gyventojų, kurie neturės iš ko pirkti įrenginių šilumos punktams”, – perspėjo L.Gerikas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis į tokius perspėjimus numojo ranka: „Savivaldybė tikrai nebus atsakinga. Gyventojai patys investuos į šilumos punktus.”
Kratosi iniciatyvos
Daugiabučių administratoriaus „City Service” vardu pasirašyti pranešimai sukėlė diskusijų tarp kaimynų.
„Niekas iš mūsų nesupranta, ko galima tikėtis nusipirkus šilumos punktą. Nepasitikime „Kauno energija”, todėl baiminamės, kad čia gali slypėti kokia nors klasta. Kodėl anketoje brukamas sprendimas pirkti punktą?” – piktinosi kaunietė Henrieta.
„City Service” atstovas ryšiams su visuomene Vilius Mackonis atsakomybės dėl keistokų anketų kratosi: „Šilumos punktų išpirkimą inicijavo „Kauno energija”. Jie išplatino administratoriams raštą su raginimu inicijuoti šį procesą.”
„Kauno energijos” atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka kalba priešingai: „Tas raštas yra ne mūsų, o „City Service”. Tad ir klausti reikėtų jų, kodėl išsiųstas raštas formuluojamas būtent taip. Mes niekaip negalime komentuoti jų siuntinėjamų raštų turinio.” Jo teigimu, „Kauno energija” pati siunčia gyventojams pasiūlymus įsigyti arba atvirkščiai – priimti sprendimą perduoti „Kauno energijai” šilumos punktus, priklausomai nuo to, kokį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą gyventojai pasirinko.
Klaidina kauniečius
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojo Dano Janulionio teigimu, pasiūlyti įsigyti šilumos punkto įrenginius vartotojams buhalterine likutine verte įpareigoja teisės aktai. Konkrečiai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
„Jeigu vartotojai išreikštų pageidavimą juos įsigyti, šilumos tiekėjas privalėtų parduoti. Tačiau ta anketa skamba keistai, akivaizdžiai klaidina gyventoją. Nesuprantu, kodėl taip elgiamasi, situacija nėra normali”, – stebėjosi D.Janulionis.
Jeigu gyventojai taps šilumos punktų savininkais, jie privalės prižiūrėti objektą, remontuoti jį ir investuoti į naujus prietaisus, kai senieji susidėvės. Apie tai gyventojams išsiuntinėtose anketose nerašoma.
„Civilinis kodeksas nustato, kad turtą prižiūri ir už jį atsako jo savininkas. Tai yra normalu”, – kalbėdamas apie siūlomu pirkiniu susidomėjusiems gyventojams teksiančią šilumos punktų priežiūrą kalbėjo Ū.Staselka.
Nutyli apie investicijas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjo profesoriaus Stasio Šinkūno teigimu, šilumos punktą sudaro siurblys, ventiliai, vamzdžiai ir šilumokaičiai.
Patys brangiausi prietaisai – siurbliai ir šilumokaičiai, ne pigūs ir balansiniai ventiliai, o uždaromoji armatūra – pigesnė. Paklaustas, ką patartų gyventojams: pirkti ar atsisakyti šilumos punktų, profesorius prabilo apie investicijas: „Įsigijus šilumos punktą, jo eksploatacija ir atnaujinimu reikėtų rūpintis to namo gyventojams. Jeigu jie yra pajėgūs investuoti, tegul perka.”
L.Gerikas taip pat atkreipia dėmesį į šilumos punktų priežiūros išlaidas.
„Pardavusi šilumos punktą „Kauno energija” atsakomybę už šilumos punktą perkelia gyventojams. Ar jie pasirengę prižiūrėti įrenginius? Užsiimti karšto vandens ar šilumos tiekimu turėtų tiktai tos bendrijos, kurios yra techniškai ir finansiškai pajėgios tai daryti”, – įsitikinęs L.Gerikas.
Artėja šilumokaičių griūtis?
„Kauno energijai” yra patvirtinta diferencijuota šilumos kaina pagal šilumos punktų nuosavybę. Vilniuje tas skirtumas yra 2 centai, Kaune – maždaug 0,9 cento. Gyventojams, kurie patys prižiūri šilumos punktą, šilumos energija kainuoja nevisu centu mažiau, tačiau jie renka pinigus šilumos punktui remontuoti.
„Galbūt bendrovė yra apskaičiavusi, kad dalis mazgų ir šilumokaičių prakiūra po penkerių metų eksploatacijos ir juos jau reikia keisti. Gal artėja ta riba, kai reikės didelių investicijų, o nevisas centas nepadengia šitų sąnaudų? – svarstė L.Gerikas. – Gal geriau viską parduoti gyventojams ir neturėti rūpesčių. Juk gyventojai turės prižiūrėti punktus pagal visas taisykles ir aprašus, remontuoti įrangą, o visos sąnaudos guls ant jų pečių.”
Specialisto žiniomis, šilumokaičio kaina priklauso nuo galios ir gali svyruoti nuo 3 iki 15 tūkst. litų. Nerenkant amortizacinio kaupiamojo fondo būsimiems remontams, ko gero, būtų sudėtinga iškart skirti tokias investicijas.
Specialistai pataria neskubėti
Energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis pataria gyventojams neskubėti pirkti šilumos punkto už litą.
„Paprastai, kai ką nors siūloma įsigyti už litą, tas daiktas nebūna labai vertingas ir gali būti didelių netikėtumų, susijusių su investicijomis ir priežiūra. Šilumos punktas – ne elektros skaitiklis, o pakankamai sudėtinga sistema. Gal kai kurie punktai geri, bet tie, pardavinėjami po litą, tikriausiai pasenę, juos reikės modernizuoti”, – pabrėžė V.Miškinis.
Mokslininkas pastebi, kad keičiant Šilumos tiekimo įstatymo straipsnius ieškoma būdų prispausti energijos gamintojus ir tiekėjus, tačiau iš tiesų yra gilesnių problemų.
„Šilumos ūkyje yra daug keblumų, paslėptų probleminių dalykų. Viena vertus, kilovatvalandės kaina yra didelė, kita vertus, bendrai tas ūkis
