Dabar vasaros įkarštis, tačiau daugelis gyventojų jau suka galvas, kaip reikės išgyventi žiemą. Juk mokesčiai už šilumą praėjusį sezoną vidutiniškai padidėjo 40 procentų. Kainų kilimas ypač skaudžiai atsiliepė senos statybos daugiabučių gyventojams, kurių sąskaitos buvo tris-keturis kartus didesnės už naujų devynaukščių gyventojų. „Banga”, atsiliepdama į gargždiškių prašymus, nusprendė pasidomėti šildymo ypatumais, Gargždų butų ūkio veikla bei ateities prognozėmis.
Neatitinka realybės?
J. Janonio gatvėje gyvenančią gargždiškę A. K. labiausiai piktina tai, kad gyventojams nėra pasakoma tiesa. „Šilumos tiekėjai „Bangoje” (2009 m. gegužės 23 d. išspausdintame straipsnyje „Sąskaitos už šilumą – kaip per speigus” – aut. past.) teigė, esą senesnių namų gyventojams tenka mokėti nuo 2,5 Lt iki 4 Lt už kvadratinį metrą. Šios kainos neatitinka realybės. Kai kurių Kvietinių g. namų gyventojai yra mokėję ir po 10 Lt už kvadratinį metrą. Tai kam meluoti?” – retoriškai klausė A. K.
AB „Klaipėdos energija” gamybos padalinio Gargždų šilumos tinklai viršininkas Egidijus Preibys pripažino, kad šildymo sezonas visiems gyventojams sunkus. „Jei kalbėtume konkrečiai apie Kvietinių gatvę, tarkim, 25 namo gyventojams daugiausiai yra tekę mokėti sausį, kaina už kvadratinį metrą tada buvo 8,05 Lt”, – sakė jis. E. Preibys pridūrė, kad sausį daugiausiai mokėjo Klaipėdos g. 8 namo gyventojai (10,42 Lt už kvadratinį metrą). „Kainos didelės, nes tai seni namai, dažnai būna nesubalansuoti šilumos mazgai. Klaipėdos g. 8 namo butų lubos labai aukštos, siekia beveik 3 metrus. Be to, esu ir pats matęs, kad žmonės palieka atidarytas laiptinės duris, išeina daug šilumos”, – aiškino pašnekovas.
120 Lt – per speigus
Anot AB „Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, praėjusį šildymo sezoną ekonomiškiausi buvo nauji daugiabučiai S. Dariaus ir S. Girėno g., kurie vidutiniškai sunaudodavo 53-58 kilovatvalandes šilumos energijos kvadratiniam metrui (kW/m2). Viename iš devynaukščių, 60 m2 bute gyvenanti Gintarė Pučkorienė „Bangą” patikino, kad šalčiausią mėnesį, per didžiausius speigus, už šilumą yra tekę mokėti 120 Lt.
„Žinoma, gal yra ir daugiau mokančių kaimynų. Juk šilumą reguliuojame visi atskirai. Mūsų bute kiekviename kambaryje prie radiatorių yra specialus tam skirtas prietaisas. Gyvename šiltai, o šilumos išeikvojame nedaug”, – džiaugėsi G. Pučkorienė.
Tiems, kurie gyvena senuosiuose daugiabučiuose, turėtų seilės varvėti skaitant devynaukščio gyventojos mintis. Anot V. Zutkio, senos statybos Gargždų daugiabučiai praėjusį sezoną sunaudodavo net po 150-170 kW/m2. Ne vienas „Bangos” skaitytojas teigė buvęs šokiruotas, kai gavo 300 Lt ar net 400 Lt siekiančias sąskaitas už šilumą. Dėl senų ir naujų daugiabučių namų skirtumų, pasak V. Zutkio, nereikia stebėtis, kad žmonių, gyvenančių tame pačiame mieste, perkančių šilumą iš to paties tiekėjo, sąskaitų sumos ženkliai skiriasi.
Bendrijos rūpestingesnės
Sąskaitų sumos skiriasi ne tik tarp naujų ir senų daugiabučių. Dažnai pasitaiko atvejų, kai daugiabučiai namai, kurie priklauso daugiabučių namų savininkų bendrijoms, moka mažiau už tuos gyventojus, kurių daugiabučius administruoja Gargždų butų ūkio UAB.
„Bendrijos daugiau dėmesio skiria namų priežiūrai, investuoja į energijos taupymą, todėl dažniausiai sunaudoja mažiau šilumos”, – aiškino „Klaipėdos energijos” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius.
Gargždų butų ūkis šiuo metu administruoja net per 70 daugiabučių. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Rameika sakė, kad jų rūpestis yra prižiūrėti šilumos mazgus. Jei reikia, žmonių prašymu šilumą padidinti ar sumažinti.
„Kai gyventojai surenka daugumos parašus ir paprašo šildymo sezoną baigti anskčiau, tą ir padarome”, – kalbėjo R. Rameika.
Duomenų fiksavimo tvarka
Dar viena iš Gargždų butų ūkiui patikėtų funkcijų – „Klaipėdos energijai” perduoti įvadinio skaitiklio duomenis. Būtent dėl šio darbo ir kyla daugiausia diskusijų. Daugiabučių namų gyventojai nesupranta, kodėl duomenys kiekvieną mėnesį fiksuojami vis skirtingą dieną. Anot R. Rameikos, šį darbą atlieka du darbuotojai. Meistras, atsakingas už šilumos ūkį, Gintautas Milašius teigė, kad skaitiklio duomenis užfiksuoja kiekvieno mėnesio 25, 26, 27 dienomis.
Paklaustas, kodėl nėra nustatytos vienos tikslios datos, atsakė: :”Kad nesutaptų su savaitgaliu.” „Bangos” korespondentės pasiūlymas, kad duomenys galėtų būti užrašomi, tarkim, kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį, Gargždų butų ūkio atstovams taip pat pasirodė abejotinas. Anot jų, bet kokiu atveju visada liks nepatenkintų.
„Šilumos tinklų atstovai reguliariai tikrina skaitiklių būklę, analizuoja Gargždų butų ūkio pateiktus duomenis”, – akcentavo Gargždų butų ūkio direktoriaus pavaduotojas. V. Zutkis patikino, kad visada yra atkreipiamas dėmesys, jei perduoti rodmenys neatitinka statistinės šilumos suvartojimo normos.
Gyventojai gali dalyvauti
V. Zutkis pastebėjo, kad nesusipratimų nekyla, kai gyventojai skiria savo atstovą ir jis kartu su butų ūkio darbuotoju surašo namo šilumos suvartojimo duomenis. R. Rameika, paklaustas, ar sutiktų, jei gyventojų atstovas dalyvautų užfiksuojant duomenis, atsakė: „Prašau. Kiek žinau, pavyzdžiui, Šiauliuose nuo 1995 metų daugiabučių namų įgaliotiniai dalyvauja surašant šilumos suvartojimo duomenis.”
Tačiau vėliau jis pridūrė, kad šiuo atveju turi būti surinkti daugumos gyventojų parašai, kuriais vienas asmuo išrenkamas kaip daugiabučio atstovas. Be to, anot jo, būtų sudėtinga kaskart fiksuojant skaitiklių rodmenis susitarti dėl susitikimų su namų įgaliotiniais.
„Juk iškyla ir netikėtų atvejų, įvairių iškvietimų, avarijų. Tada namo įgaliotinis vėl reikštų priekaištus, kad darbuotojas neatvyko sutartu laiku. Kas apmokės visus skambučius, skirtus susitikimų derinimui?” – retoriškai klausė R. Rameika.
Jis pastebėjo, kad gyventojai yra dažnai priekabūs, ieško kabliukų, tačiau patys yra ne visada sąžiningi. Anot Gargždų butų ūkio direktoriaus pavaduotojo, pasitaiko atvejų, kai žmonės pateikia neteisingus karšto vandens rodmenis, tada įvadinio skaitiklio duomenys nesutampa su gyventojų.
„Be to, kai rengiame susitikimus su gyventojais, ateina keli žmonės, o vėliau pasipila priekaištai”, – pridūrė pašnekovas.
Skolos nedingsta
Sklando kalbos, esą jei kuris nors gyventojas nesusimoka mokesčių, jo sąskaita užkraunama ant kaimynų pečių. Ar tai tiesa?
„Klaipėdos energijos” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius patikino, kad skolininkų sąskaitos kaimynams neperkeliamos. „Kiekvienas žmogus už savo skolas atsako pats, jos niekur nedingsta”, – akcentavo V. Zutkis. Paklaustas, kur žmonės turėtų kreiptis, jei kyla nesusipratimų su gauta sąskaita, atsakė: „Į AB „Klaipėdos energija” Klientų aptarnavimo centrą (tel.: 1333, 39 26 66).”
Jei Klientų aptarnavimo centre pateikti atsakymai jūsų netenkins, turėtumėte raštu kreiptis į Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinį skyrių (Taikos pr. 28, LT-91220, Klaipėda). Bus ištirtas konkretus atvejis ir nustatyta, ar teisingai buvo apskaičiuoti mokesčiai.
Ateities prognozės
Nors pasaulinės tendencijos rodė, kad praėjusį šildymo sezoną gamtinių dujų kainos nenumaldomai krito, Lietuvoje centralizuotai tiekiama šiluma vis brango. To priežastis – Lietuvos Respublikos įstatymai. Mat perskaičiuoti šilumos kainą buvo galima tik kartą per pusmetį. Situacija turėtų pasikeisti ateinantį šildymo sezoną. Seimas pritarė naujoms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, kuriose numatyta galimybė šildymo kainą, atsižvelgiant į kuro kainą, koreguoti kas mėnesį.
Pasak V. Zutkio, ateities kainų prognozės yra geros: „Nuo rugpjūčio mėnesio šilumos kaina mažės 28 proc.” O nuo rugsėjo kainos vėl keisis, mat Seimas nusprendė padidinti šilumos energijai taikomą lengvatinį 5 proc. PVM tarifą.
Išeitis – modernizavimas
Dauguma Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose 1961-1990 metais. Juos būtina renovuoti. Didžiausias modernizacijos efektas gaunamas, kai daugiabučiai modernizuojami kompleksiškai. Tikslingiausia energiją taupančias priemones diegti šiais etapais: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; namo išorinių konstrukcijų apšiltinimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę; šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas. Jei visi etapai įgyvendinami, išlaidos už šildymą sumažėja iki 60 proc.
Lengvatinis tarifas didės
Seimas nusprendė padidinti šilumos energijai taikomą lengvatinį 5 proc. PVM tarifą iki 9 proc. Mokesčio lengvata šildymui ir karštam vandeniui galios iki kitų metų rugpjūčio 31 d. Dėl to biudžetas šiemet esą neteks apie 40 mln. Lt, o 2010 m. – apie 110 mln. Lt pajamų.
Švaistomi milijonai
Be renovacijos yra nemažai būdų, kaip sumažinti sąskaitas už šilumą. Pirmiausia būtina užsandarinti daugiabučių namų laiptines, nes per atidarytas laukines duris, nesandarius rūsio ar laiptinės langus netenkama apie 10 proc. šilumos. Nustatyta, kad šaltuoju metų sezonu per plyšius sienose kiekvieną dieną išleidžiama šilumos už maždaug milijoną litų.
