Šiemet šildymo kainos bus itin rūsčios. Sostinės savivaldybės vadovai kol kas tik suka galvas, kaip reikės sutikti palengva artėjantį šildymo sezoną.
Susitikimas „tik šiaip”
Vilniaus meras Artūras Zuokas šią savaitę pažindinosi su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vadovais. Be oficialių susipažinimo procedūrų, miesto ir komisijos vadovai aptarė jau spalį vilniečių pinigines tuštinti pradėsiantį rekordiškai brangų šildymo sezoną.
„Iki šiol mero nepažinojau, tad buvo tiesiog toks pirmas susitikimas. Nieko labai konkretaus neaptarinėjome, tik esminius reikalus. Žinoma, pagrindinis visų galvos skausmas – šilumos kainos”, – sakė VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.
Ar susitikime pavyko rasti būdą, kaip gelbėti vilniečius nuo šildymo naštos, sunku buvo pasakyti ir minėtame susitikime dalyvavusiai savivaldybės viešųjų ryšių specialistei Ingai Simanonytei. Anot jos, susitikime buvo aptartas pasirengimas šildymo sezonui, dujų kainų dinamika.
Tiesa, ir po susitikimo vis dar lieka neaišku, kuo savivaldybė ir VKEKK viena kitai galėtų būti naudingos. Kaip teigiama, labiausiai tikėtinos „ilgalaikės šildymo kainų mažinimo perspektyvos”, paprastai tariant – šią žiemą teks kęsti sukandus dantis.
Mato būdų taupyti
Susitikime taip pat dalyvavęs savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento vadovas Kęstutis Karosas tvirtino gavęs ir apčiuopiamos naudos. Jis sakė iš VKEKK atstovų išgirdęs patarimų, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie šildymo kainų mažinimo mieste.
„Pirmiausia, galėtume atnaujinti šilumos tinklus, mazgus, sandarinti daugiabučių langus, duris. Skaičiuojame, kad padarius šiuos darbus bendra kaina galėtų sumažėti maždaug 10 proc. Trumpiau tariant, ruoštis pradedame jau dabar”, – tikino K. Karosas.
VKEKK pirmininkė D. Korsakaitė tikino matanti dar daugiau milžiniškų šilumos kainų mažinimo būdų. Ji teigė patarusi miesto vadovams užsiimti daugiabučių namų administravimo darbais.
„Jei gyventojai pritartų, būtų galima daugiabučių namų šildymo sistemas sugrąžinti į tą būklę, kokios jos buvo pastačius. Būtų galima iš tų namų pašalinti visus papildomus radiatorius, kurių per daug metų patys žmonės prisistatė, tačiau naudos iš jų gauna mažai, o šildymo kainą jie kelia”, – dėstė D. Korsakaitė.
Anot jos, įgyvendinus visas galimas priemones jau šiemet šildymo kainą Vilniuje būtų galima sumažinti net trečdaliu.
Galimybių mažai
Vis dėlto valdininkų kalbos apie galimybes mažinti mokesčius už šildymą greičiausiai ir liks tik kalbomis, mat daugumai numatytų planų įgyvendinti prireiks mažiausiai kelerių metų. Be to, anot K. Karoso, nei savivaldybė, nei VKEKK, nei Vyriausybė greičiausiai niekaip nesuderės dėl mažesnės dujų kainos.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas skeptiškai vertina kalbas apie šilumos tinklų atnaujinimo galimybę. Anot jo, jau dabar jie yra neką prastesni nei Skandinavijos šalyse.
„Jei kalbėtume apie tokį problemos sprendimą, tai nuostoliai patiriami dėl šilumos tinklų jau yra sumažinti nuo 23 iki 12 proc. Tai toks pats geras rodiklis, kaip ir Skandinavijos šalyse. Nebematau galimybių šiuo atveju dar ką nors tobulinti”, – tikino N. Mikalajūnas.
Tačiau jis tvirtino manąs, kad gerokai prie kainų mažinimo galėtų prisidėti paspartinta daugiabučių renovacija. Tiesa, artėjančiam šildymo sezonui tai jokios įtakos jau nebeturės.
VKEKK pirmininkė aiškino, kad Vilnių artėjantį šildymo sezoną labiausiai kamuos absoliutus priklausymas nuo šildymo dujomis ir vieno šilumos tiekėjo. Esą savivaldybė mažai ką gali pakeisti, kai pagrindinį vaidmenį vaidina rusiškos dujos ir vienintelė jas sostinei tiekianti bendrovė „Vilniaus energija”.
„Nenorime bauginti žmonių dėl artėjančio sezono. Manau, visi miestai kentės vienodai, Vilnius nebus išskirtinis. Didžiausia problema, kad iki šiol šildomės vien dujomis, o konkurencijos tarp šilumos tiekėjų nėra”, – dėstė D. Korsakaitė.
Brangs smarkiai
Šalies šilumos tiekėjai neseniai pranešė, kad Lietuvos laukia pats brangiausias šildymo sezonas iki šiol, mat rusiškos dujos iki rudenį prasidėsiančio naujo šildymo sezono pradžios brangs maždaug 30 proc.
Šilumininkai tvirtina, kad 600 litų už šildymą mokantys vilniečiai 500 litų siunčia tiesiogiai Rusijos monopolininkams. Esą jau daug metų šilumos kainą Lietuvoje reguliuoja tik jų nustatoma kaina, o ne šalies šilumininkų noras pasipelnyti.
Prognozuojama, kad artėjantį šildymo sezoną dėl trečdaliu išaugusių gamtinių dujų kainos šiluma Lietuvoje gali pabrangti 14–15 proc. Vilniuje šie skaičiai dar pesimistiškesni – per 20 proc.
„Kai dujų kaina kyla maždaug 70 proc., tai nulemia ir šilumos kainų augimą. Žinome, kad dujos gali brangti apie 30 proc., tad už šildymą Vilniuje, kuris absoliučiai priklausomas nuo dujų rinkos, mokėsime maždaug 20 proc. daugiau”, – aiškino D. Korsakaitė.
Nors Vyriausybė pritarė Šilumos kainų nustatymo metodikos principų projektui, kuriuo siekiama įdiegti tokią šilumos kainų skaičiavimo metodiką, kuri lemtų skaidresnę kainodarą ir skatintų investicijas bei konkurenciją šilumos ūkyje, įtakos kainoms mažinti tai turės tik ateityje.
