Artimiausioje ateityje nauji namai stulbins ne tiek įmantriomis formomis, kiek gebėjimu išmaitinti save. Tai ne tik svajonė, bet ir priesakas, kurio po devynerių metų turės paisyti ES šalys.
Mažins šiltnamio efektą
Klimato kaita, priklausomybė nuo naftos produktus išgaunančių valstybių privertė ieškoti išeičių, kaip pereiti prie aplinkai nekenkiančių energijos šaltinių. Pernai priimta ES direktyva skelbia: nuo 2020 m. visi naujai statomi pastatai turi būti beveik vadinamosios nulinės energijos suvartojimo klasės. Tai reiškia, kad pastatai turės beveik nenaudoti energijos, pagamintos iš iškastinio kuro.
Teigiama, kad pastatai išskiria apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES, jų energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas padės ES siekti su klimato kaita susijusių tikslų.
Kokie turi būti namai, kad įvykdytų šiuos reikalavimus? Ar realu, kad tik tokius pastatus po devynerių metų statys lietuviai, jų šeimininkai pamirš milžiniškas sąskaitas už šildymą?
Prabylant apie pastatų energetinį naudingumą, vis dažniau vartojama frazė „pasyvūs namai”. Ją vejasi žodžiai „aktyvūs namai”. Atrodo, kad susipažinti su šiomis sąvokomis greitai reikės visiems, besidomintiems gyvenamosios ar kitokios paskirties pastatų statyba, nes jie pretenduoja atitikti ES direktyvos reikalavimus.
Aktyvus – įdarbintas pasyvus
Kuo ypatingi pasyvūs ir aktyvūs namai? Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto vyresniosios mokslinės darbuotojos Jūratės Karbauskaitės aiškinimu, pasyvus namas yra toks, kuris sunaudoja labai mažai energijos. Jis ypač gerai izoliuotas, jį natūraliai šildo saulė, tad papildomai šildyti pastatą reikia labai nedaug. Galima išsiversti su vadinamosiomis rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis, kai į patalpą patenkantis šviežias oras pašildomas iš patalpų išeinančiu šiltu oru. Jei lauke termometro stulpelis nėra labai žemai nukritęs, tokio šildymo gali pakakti.
Aktyvus namas – itin sandarus, šiltomis sienomis. Jis papildomai dar gamina elektros energiją, ruošia karštą vandenį, šildo patalpas. Tam naudojami fotoelementai, saulės kolektoriai, gali būti įrengta vėjo jėgainė. Toks namas pagamina elektros sau, o perteklių perduoda į elektros tinklus.
Tamsiuoju metų laiku, kai saulės yra mažai ir fotoelementai nepajėgūs aprūpinti namo reikiamu elektros kiekiu, elektra imama iš bendrų elektros tinklų. Tačiau, skaičiuojant visų metų elektros poreikį, pasak J.Karbauskaitės, pastatas pagamina elektros tiek, kiek reikia ir dar daugiau, tad laikoma, kad jis pats save išlaiko.
Užsienio specialistų nuomone, ir toliau bus tobulinama aktyvaus namo idėja. Prognozuojama, kad tai bus ateities namai. Aktyvūs namai gali būti statomi ir nauji, tačiau, teigiama, kad ir seni namai gali būti paversti aktyviais. Nesvarbu, kokios paskirties pastatas, svarbu, kad jam reikalinga energija būtų imama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, esančių čia pat name, ant namo ar šalia jo.
Lietuvos klimatas reiklus
Kalbos apie pasyvius namus Lietuvoje pradėjo sklisti prieš kelerius metus. Vienas kitas toks namas jau pastatytas. Sostinėje planuojamas pasyvių namų kvartalas.
J.Karbauskaitės nuomone, statyti pasyvų namą nebūtų daug brangiau, tačiau gana didelę namo kainos dalį sudaro langai.
„Pas mus, Lietuvoje, pagaminti ypatingai gerus langus su reikiamu šilumos perdavimo koeficientu sunku. Jie gerokai brangesni už įprastinius”, – teigė mokslininkė.
Austrijoje, pasak jos, buvo apskaičiuota, kad pasyvus namas kainuoja apie 20 proc. brangiau nei įprastas analogiškas pastatas. Tiesa, šiuolaikiniai nauji namai yra gana efektyvūs, lyginant su jų pirmtakais, statytais prieš keliasdešimt metų.
Pašnekovė tiki, kad jau 2020-aisiais statysime itin mažai energijos sunaudojančius namus. Mat statyba, pasak jos, gana intertiškas dalykas. Vis dėlto lietuviams teks taikytis prie energijos sąnaudų netausojančio klimato.
„Kadangi Lietuvoje būna ir labai šaltų laikotarpių, pasyviame name ne visada užtenka šildymo iš rekuperacinių sistemų, reikalinga ir papildoma šildymo sistema. Visiems metų mėnesiams neužtenka ir saulės kolektorių”, – pridūrė mokslininkė. Be to, Lietuvoje vasaromis patalpas tenka dar ir vėsinti. Aktyviuose namuose tam galima naudoti tą pačią savo paties pagamintą energiją.
Ar namas aktyvus, ar pasyvus, lemia ne vien tai, iš ko jis pastatytas. Toks gali būti kad ir šiaudinis ar karkasinis namas. Svarbu, kad jis būtų efektyvus, turėtų reikiamą šilumos izoliaciją.
„Aktyviame name taupoma visur, kur tik įmanoma”, – reziumavo pašnekovė.
Dideli langai taupo elektrą
Bene pirmas nulinę energiją naudojantis namas 2009 m. rudenį pastatytas Danijoje, netoli Orhuso miesto. Namo šlaitinis stogas nusagstytas saulės elementais ir kolektoriais, o visose pastato pusėse gausu langų.
Jis drąsiai vadinamas aktyviu, nes ne tik išlaiko save, bet ir pagamina daugiau energijos, nei jam pačiam reikia. Šis eksperimentinis pastatas naudoja itin mažai energijos, o tiek, kiek jos reikia ir dar daugiau, pasigamina iš saulės. Be to, namas yra ir protingas: kompiuteris numato visus poreikius ir pats reguliuoja šildymą, vėdinimą. Kai reikia, praveriami langai, užtraukiamos žaliuzės.
Galybė langų, atrodo, žiemą namą turėtų vėsinti. Tačiau šie specialūs langai, pasirodo, žiemą pagamina apie 50 proc. patalpoms reikiamos šilumos.
Langai, nors ir su trimis stiklais, ne taip gerai sulaiko šilumą kaip izoliuotos sienos. Juo langai didesni, juo mažiau elektros sunaudojama patalpoms apšviesti.
Trūkstamą šilumą gamina ir vandenį kaitina saulės kolektoriai. Jeigu vis tiek vėsu, įsijungia elektrą naudojantis šilumos siurblys. Pastatas elektrą gamina pats.
Saulės baterijos per aštuonis mėnesius pagamina daugiau elektros, nei gyventojams prireikia per visus metus. Taigi perteklius atiduodamas į bendrus elektros tinklus, o žiemą, kai saulės baterijos maitinamos labai trumpai, elektra gaunama iš centralizuotų tinklų nemokamai. Saulės kolektoriai, šildantys vandenį ir grindis, užima 6,7 kv. m plotą. Saulės baterijų, gaminančių elektrą plotas, – 50 kv. m. Itin taupių ir atsinaujinančią energiją naudojančių pastatų statoma ir kitose Vakarų šalyse.
