Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus akcentas – Valdovų rūmai – kitąmet stovės, tačiau visiškai bus įrengti tik du jų korpusai – pietinis ir vakarinis.
Kitur interjeras bus „statybinis”, dienraščiui „Verslo žinios” teigė Saulius Andrašiūnas, Lietuvos pilių direkcijos vadovas.
Septintus metus statomų Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties įstatymu numatyta, kad laikas nuo pernai metų pradžios iki šių pabaigos turėtų būti skirtas rūmų interjerui ir ekspozicijoms.
„Matot, kaip su tuo interjeru – grindys yra ir statybos, ir interjero dalykas, nes atkurtas originalus piešinys pagal radinius. Kartu tai ir ekspozicija. Lubos taip pat lyg ir statybos darbas, bet kartu ir ekspozicija, nes kuriama senovinių lubų imitacija”, – pasakoja S. Andrašiūnas.
Jis pripažįsta, kad statybų darbai vėluoja, tačiau sako, jog rengiant grafiką niekas negalėjo žinoti, kiek laiko pareikalaus statybos.
„Dirbame ypač sudėtingoje teritorijoje, labiausiai viską užvilkino archeologiniai radiniai. Čia kultūriniai sluoksniai vietomis siekia 8 metrus, nėra net sprindžio, kad ko nors nebūtų. Radinių – tūkstančiai. Vertingų tiek istorine, tiek kainos prasme. Štai ir dabar vienoje vietoje negalime baigti pastato, nes ten XIII amžiaus radiniai. Negalime užsimerkti ir juos užkasti”, – sako S. Andrašiūnas.
Kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas, Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo koordinacinės komisijos vadovas, norėtų, kad darbai vyktų greičiau, tačiau sako esąs realistas.
„Kitąmet liepos 6 dieną bus baigtas pirmas atkūrimo etapas. Tai reiškia, kad jau bus galima rodyti žmonėms. Mes žinome, kaip kokia menė tą dieną turės atrodyti ir dirbame. Aš manau, kad tie rūmai visiškai gražiai atrodys, bus galima juose priimti svečius ir Lietuvos gyventojus. O paskui po truputį kai kurios salės bus dekoruojamos, tobulinamos, gražinamos”, – tvirtina A. Brazauskas.
Anot jo, normalu, kad tokie dideli rūmai atkuriami etapais, nes tai ne koks sandėlis ar logistikos centras. Apgalvoti ir pagrįsti kiekvieną detalę reikia laiko.
Pasak S. Andrašiūno, atvėrus rūmus visuomenei numatytą dieną, interjerą bus galima dailinti kad ir 100 metų.
„Projektas yra sienos, perdangos ir stogas. O įrengimas – tai nuolatinės kūrybos procesas. Juk dar ir istoriniai tyrimai vyksta, ir archyvuose ieškoma įvairios medžiagos. Bėda, kad nežinome, kaip ir ką daryti. Pavyzdžiui, kokias duris dėti, mat įvairiais laikotarpiais jos buvo kitokios”, – sako jis.
Tačiau iki rūmų atidarymo – jokių kūrybinių debatų nebebus. „Jiems dabar ne laikas – liko darbas. Padaryti tai, kas nuspręsta, ir tada bus rezultatas”, – sako A. Brazauskas.
