Franke

Septynaukščio prie Danės gali ir nelikti

Septunaukštis prie Danės

Aukščiausio Klaipėdos senamiesčio pastato, kuriame pradėjo veikti pirmasis uostamiesčio liftas, laukia permainos.

Nors šis septynaukštis nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Klaipėdoje pradėjusios sklisti kalbos, jog jis gali būti visai nugriautas, anot paminklosaugininkų, neturi pagrindo.

Septynaukščio savininkės – bendrovės „Vejoras” – direktoriaus Artūro Selenio teigimu, šiuo metu rengiamas detalusis planas.

„Pastatas turėtų atsikratyti monstriško įvaizdžio ir įsilieti į bendrą senamiesčio bei Danės krantinės kontekstą. Mūsų įmonė mano, kad pastatas visiškai neatitinka Klaipėdos senamiesčio architektūros ir turėtų būti kardinaliai perstatytas”, – sakė A. Selenis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Editos Petrauskienės teigimu, šis Žvejų g. 2 pastatas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

„Nepaisant to, jis yra senamiesčio U17 teritorijos bei apsaugos zonos ribose, tad jis tikrai negali būti nugriautas, tik tvarkomas ir rekonstruojamas”, – aiškino E. Petrauskienė.

„Vejoro” direktorius taip pat nepaneigė redakcijos duomenų, kad pastato rekonstrukcija gali užsiimti kiti savininkai.

„Šiuo metu dėl pastato pardavimo vedame derybas su dviem užsienio kompanijomis, kurios norėtų šiame pastate įrengti viešbutį su pramogų kompleksu arba gyvenamuosius apartamentus su biurais. Kol kas mūsų netenkina pasiūlyta kaina. Be abejonės, tai būtų didžiausias sandoris dėl Klaipėdos senamiesčio pastato. Kol pastatas neparduotas mūsų bendrovė pati vykdo planavimo darbus”, – sakė „Vejoro” direktorius A. Selenis.

Šiuo metu pastate išnuomotose patalpose yra įsikūrusios 56 įmonės.

Istorija

J. Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda” rašoma, kad 1920 m. įsteigtos Roberto Mejerhėferio laivininkystės ir kelionių firmos apie tūkstančio kv. m naudingo ploto pastatas buvo pastatytas 1923 m.

Dabartinių pastato savininkų duomenimis, kaip bazinis projektas buvo naudotas sumažintas Čikagos dangoraižių projektas. Tai esą buvo pirmasis naujosios statybos karkasinis pastatas Lietuvoje. Pastato projektas bei statyba buvo kuruojama paties prezidento Antano Smetonos, susižavėjusio Čikagos statiniais.

Statybos nebuvo užbaigtos iki galo – atsisakyta dviejų aukštų, nes buvo stipriai viršyta pirminė sąmata.

Anot J. Tatorio, pastatas susideda iš dviejų kontrasto principu gretinamų dalių – aukštesnioje vyrauja vertikalūs, o žemesniojoje – horizontalūs skaidymai. Jaučiasi ekspresionizmo bei kitų XX a. pradžios stilių įtaka. Yra ir kitų stilių elementų – išorines galines duris puošia dvi dorėninės kaneliūrų suskaidytos puskolonės, o pirmojo aukšto langai arkiniai, kryžmiškai padalyti į smulkias dalis, kaip buvo daroma XVIII a.

Pastatas pastatytas vandeningame grunte, vos dešimt metrų nuo Danės, todėl po pamatais sukalti mediniai poliai. Kad vanduo neprasiskverbtų į pusrūsį, kurio grindys yra metru žemiau Danės vandens lygio, hidroizoliacijos darbai truko beveik tiek pat, kiek ir mūrijimo.

Pastate panaudotos naujos garsą izoliuojančios medžiagos ir naujoviškos ramstinės konstrukcijos perdangoms, todėl vidines pertvaras buvo galima išdėstyti laisvai.

Šiame pastate pirmą kartą Klaipėdoje įrengtas liftas.

„Sveikintina”

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ:

„Be abejo reikia keisti šį statinį. Reikia arba iš esmės jį perstatyti, arba pabaigti pastatyti, nes to nebespėta padaryti prieš karą. Aišku, jis neturėtų tapti penkiolikos arba dvidešimt penkių aukštų pastatu. Reikia tikėtis, kad verslininkai tikrai jį įlies į bendrą senamiesčio kontekstą. Sveikintina vien tai, kad pagaliau ryžtasi ką nors daryti, nes iki šiol buvo tik ilgai trukusi neaiški tyla.”

„Geriau nei apleisti”

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis MACIJAUSKAS:

„Kai esi įpratęs prie vaizdo, tai lyg ir netrukdo šis pastatas, tačiau pažiūrėjus iš šalies jis tikrai iškrenta iš senamiesčio konteksto. Be to, kiek žinau, jis yra nebaigtas pilnai statyti. Lai tik įlieja verslininkai jį į senamiestį. Aš sveikinu kiekvieną iniciatyvą, nes tai kur kas geriau nei apleisti pastatą ir nieko nedaryti. Aišku, konkretūs vertinimai gali atsirasti tik pamačius projektą.”

„Įaugęs į kraštovaizdį”

Alternatyvios kultūros paveldo komisijos atstovas Klaipėdoje Dainius ELERTAS:

„Nemanau, kad reikėtų kaip nors keisti šį pastatą. Tam yra daug priežasčių. Jei kalbama apie integraciją į senamiestį, tai kam tada šalia statomi nauji pastatai, užstosiantys vaizdą į senamiestį iš kitos Danės krantinės. Čia tuščios erdvės dėl priešgaisrinių tikslų buvo maždaug nuo 1870 metų, iki tol, kol trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo pradėtas statyti šis septynaukštis. Taigi argumentas, jog norima šį statinį įlieti į senamiesčio kontekstą kaip ir netinka.

Nereikėtų šio pastato nei aukštinti, nei žeminti, nes jis jau yra įaugęs į kraštovaizdį. Tai yra pirmasis Klaipėdos daugiaaukštis, iki jo iš aukštų pastatų buvo tik piliavietės bokštai ir bažnyčios. Jis unikalus ir dėl tuo metu naudotų naujų statybos metodų, konstrukcijų bei medžiagų, priimtų sprendimų dėl rūsio hidroizoliacijos, dėl to, kad jo autorius – žymus architektas.

Visai kas kita, jei būtų nuspręsta pertvarkyti šio pastato vidų. Jis buvo keičiamas nuolat. Svarbu tik, kad būtų išlaikytas liftas, kuris gali tapti tikra atrakcija. Taip pat būtų galima padaryti taip, kad būtų galima patekti ant stogo, čia galėtų būti įrengta apžvalgos aikštelė arba vasaros kavinė.”

REKOMENDUOJAME