Uostamiesčio Savivaldybė plačiai reklamuojasi savo lėšomis pradėjusi tvarkyti senamiesčio fasadus, tačiau visai šalia istorinės miesto dalies esantiems apgailėtinos būklės statiniams tokios malonės bent artimiausiu metu tikėtis neverta.
Vienas iš tokių miesto nepuošiančių vargetų – devynaukštis Taikos pr. 3.
Valdininkai pripažįsta, kad aplink augant naujiems šiuolaikiškiems statiniams, o ypač po to, kai bus sutvarkytos Jono kalnelio prieigos, buvusių tabako fabriko ir AB „Kretingos grūdai” teritorijos, nutiesta Taikos prospektą ir Danės gatvę sujungsianti magistralė, vienas pirmųjų miesto daugiaaukčių šiame fone atrodys dar labiau apgalėtinai. Nepaisant to, Savivaldybės specialistai teigia neturintys galių ko nors imtis. Beveik visi šio namo butai privatizuoti, tad rūpintis savo gerove privalą jų savininkai.
Pasak Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės šiame pagal tipinį projektą pastatytame iš 108 butų Savivaldybei priklauso tik septyni. Visi kiti butai – privati fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Dėl šios priežasties sprendžiant šio namo likimą Savivaldybės balsas nėra ir nebus lemiamas.
Pasak D. Netikšienės, kadaise sudarinėjant strateginius miesto plėtros planus būta ketinimų butus išpirkti, namą nugriauti, o patrauklioje vietoje esančią sklypą parduoti. Tačiau, sakė Socialinio būsto skyriaus vedėja, kalbos taip ir liko kalbomis – nebuvę atrasta mechanizmo, kaip tokį planą realizuoti.
Pastatą renovuoti, sakė D. Netikšienė, taip pat būtų gan sudėtinga. Namas statytas seniai, butai labai maži, tad norint juos pertvarkyti taip, kad atitiktų visus šiuolaikiniam būstui keliamus reikalavimus, pastatas turėtų stiebtis į viršų, nes plėstis pažeme nėra kur – sklypas esąs labai mažas. Šiuo atveju būtų galima kalbėti nebent apie fasadų padailinimą.
„Tačiau kas šito darbo imsis, jei ten net bendrijos nėra?” – samprotavo D. Netikšienė.
Jos įsitikinimu, geriausias sprendimas būtų pastatą Taikos pr. 3 nugriauti. Tačiau kas ir kokiu būdu turėtų padengti gyventojų iškeldinimo išlaidas, taip ir lieka neaišku. „Be privataus kapitalo dalyvavimo miestas šios problemos neišspręs”, – sakė D. Netikšienė.
Panašiai samprotavo ir Savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjas Almantas Mureika. Jo įsitikinimu, vienintelis būdas pastatui renovuoti – iniciatyvos imtis patiems gyventojams: burtis į bendriją, kaupti lėšas ir tvarkyti dokumentus paramai gauti.
Savivaldybė, sakė miesto vyriausiasis architektas, gali padėti nebent savo lėšomis paruošdama renovacijos projektą. Būtent tai šiais metais ir ketinama daryti, juo labiau kad tokių pagal tipinį projektą pastatytų namų mieste yra ir daugiau – visa jų grupė stovi priešais „Vėtrungę”.
Galimybę pastatą renovuoti Savivaldybės lėšomis ir po to bandyti jas susigrąžinti iš gyventojų A. Mureika įvertino itin skeptiškai. Tai, kad šis būdas nesąs perspektyvus, jau įrodžiusi Vilniaus ir Kauno patirtis.
Pasak A. Mureikos, miestas jau kuris laikas po truputį skiria pinigų senamiesčio fasadams atnaujinti. Tačiau senamiestis – valstybės saugoma kultūros paveldo dalis, tuo tarpu pastatas Taikos pr. 3 tokio statuso neturi.
A. Mureika neatmetė galimybės, kad tuo atveju, jei pastatas akivaizdžiai gadina miesto vaizdą, gali būti nutarta atnaujinti jį miesto lėšomis. Tačiau tai esą ne valdininkų, o miesto politikų kompetencija – tokį sprendimą galinti priimti tik Savivaldybės taryba.
