Artimiausiu metu politikai ir specialistai ketina išnagrinėti teisės aktų pakeitimo, papildymo bei naujų parengimo galimybes, išanalizuoti galimas projektines, architektūrines, urbanistines, finansines „pasyvaus namo” įgyvendinimo priemones.
Tai nutarta Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno susitikime su Aplinkos ministerijos specialistais – ministerijos sekretore Jūrate Juozaitiene, Statybos ir būsto departamento direktore Edita Meškauskiene bei Būsto ir urbanistikos plėtros agentūros direktoriumi Valium Serbenta.
Komiteto pirmininko J. Šimėno nuomone, Lietuva, siekdama energiją taupančių priemonių įgyvendinimo, turėtų ieškoti finansinių ir administracinių galimybių remti darnaus būsto standartus atitinkančių pastatų statybą ar jau esamų pastatų modernizavimą.
Pasitarime nutarta išsiaiškinti valstybės ir savivaldybių finansines galimybes skatinti naujų pastatų pagal „pasyvaus namo” standartus statybą. Jo dalyviai mano, kad reikia parengti tokią valstybės ir savivaldybių paramos „pasyvaus namo” standartų įgyvendinimo tvarką, kad ji atsipirktų dėl sutaupytų energijos kaštų. Taip pat būtina išsiaiškinti galimybes panaudoti Europos Sąjungos lėšas darnaus būsto rėmimui.
Siekiant įsitikinti praktine tokių būstų nauda, pasinaudojus kitų valstybių (Austrijos, Vokietijos, Švedijos) patirtimi, J. Šimėno nuomone, būtų galima įgyvendinti demonstracinį (pilotinį) projektą, pastatant keletą pastatų pagal „pasyvaus namo” standartus. Toks projektas galėtų būti įgyvendintas valstybės, savivaldybių ir kitomis lėšomis.
Pastaruoju metu kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse populiarėja „pasyvaus namo” principų įgyvendinimas pastatuose. „Pasyvus namas” – tai pastatas, sunaudojantis labai mažai energijos, kuri reikalinga patalpų apšiltinimui (mažiau nei 15 kWh/kv. m per metus, tuo tarpu Lietuvoje vidutinės energijos sąnaudos šiuo metu yra apie 170 kWh/m2). Pagal „pasyvaus namo” standartą pastatytame name galima sutaupyti iki 80 proc. šilumos energijos.
