Nepaisant audringų diskusijų ir opozicijoje esančių socialdemokratų grasinimų brangsiančiomis dujomis, Seimas ketvirtadienį patvirtino Vyriausybės parengtą Gamtinių dujų įstatymą. Jis numato gamtinių dujų tiekimą atskirti nuo perdavimo, taigi tai reiškia bendrovės „Lietuvos dujos” išskaidymą. Už įstatymą balsavo 81 iš 111 Seimo narių.
Šį įstatymą dar turės pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Energetikos ministerija, parengusi įstatymo projektą, remiasi trečiuoju Europos Sąjungos energetikos paketu. Ji pasirinko griežčiausią iš galimų trijų alternatyvų – visišką perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės atskyrimą nuo gavybos ir tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių.
Tai reiškia, kad vykdant įstatymą išskaidžius „Lietuvos dujas” turės pasikeisti ir akcininkų struktūra naujose įmonėse.
Anksčiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė, kad valstybė siekia magistralinius dujotiekius susigrąžinti į savo rankas. Tikimasi, kad tai leistų užtikrinti konkurenciją dujų sektoriuje ir sumažinti kainas vartotojams.
Tiesa, įstatyme numatyta išimtis gamtinių dujų įmonei, kuri įrengia stambią gamtinių dujų sistemą, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tokiai įmonei ne ilgiau nei dešimt metų galima netaikyti veiklų atskyrimo reikalavimo.
Priimtame įstatyme numatyta galimybė pirmiausiai patiems „Lietuvos dujų” akcininkams susitarti dėl įmonės skaidymo, įstatymas turi būti įgyvendintas per mažiausiai dvejus metus nuo parengto veiklos atskyrimo plano.
Skaidymas turėtų būti baigtas ne anksčiau nei 2013 m.
Šiuo metu, „Lietuvos dujų” pateikiamais duomenimis, 2009 m. pabaigoje 38,9 proc. jos akcijų valdė Vokietijos bendrovė „Ruhrgas International”, 37,1 proc. – Rusijos dujų milžinas „Gazprom”, 17,7 proc. – Valstybės turto fondas, 6,3 proc. – smulkieji akcininkai.
Iš Lietuvos Vyriausybės šios bendrovės akcijų „Ruhrgas International” nusipirko 2002 m., o „Gazprom” – 2004 m.
