Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis, įgyvendinant atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, visos komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos), surenkamų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Aplinkos ministerija praneša, kad priimtais pakeitimais atstatyta iki teisinių spragų atsiradimo galiojusi tvarka, numatanti kad į rinkliavą gali būti įskaičiuojamos ne tik su komunalinių, bet ir su kitų buityje susidarančių atliekų, įskaitant statybines, neapmokestinamų padangų, pvz., dviračių, neįgaliųjų vežimėlių, riedučių, riedlenčių, paspirtukų, vaikiškų ar kitokių vežimėlių padangų ir padangų, sveriančių mažiau kaip 3 kg, atliekas, tvarkymu susijusios sąnaudos.
„Tai leis padaryti Lietuvos miškus, švaresniais nuo netvarkingai išmėtytų statybinių atliekų ir žaliųjų atliekų, nes savivaldybėms bus sukurta galimybė plėsti didžiagabarites aikšteles ir priimti gyventojų atliekas tenai nemokamai, nes šitos didžiagabaritės aikštelės bus finansuojamos iš vietinės rinkliavos“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Pasak ministro, įstatyme įtvirtinta galimybė, leisianti savivaldybėms ilgainiui atsisakyti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) automatinio rūšiavimo įrenginių ir nustatomos sąlygos, kaip ir kada po kalendorinių metų, savivaldybėms pasiekus pakankamą pirminį rūšiavimą, galima būtų savivaldybėms jau nebeturėti antrinio rūšiavimo: „Čia yra toks kompromisas, kad iš esmės savivaldybės būtų motyvuotos siekti geresnio rūšiavimo savo kieme, gyventojų kieme ir infrastruktūros įrengimo, ir tada, kai pasiekiamas pakankamas išrūšiavimas, tuomet galima būtų išjungti, atjungti, atsisakyti, liaudiškai tariamo MBA ir nebevežti antriniam rūšiavimui.“
Aplinkos ministerija informuoja, kad įstatyme patikslinta, jog į rinkliavos dalį, susijusią su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatoma regionine kaina (reguliuojama komunalinių atliekų tvarkymo kaina), bus įskaičiuojamos visos regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdomų didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių sąnaudos. Tokiu būdu bus prisidedama prie aikštelių veiklos skaidrumo didinimo.
Taip pat patikslinta, kad į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį bus įskaičiuojamos komunalinių ir kitų buityje susidarančių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimo, priežiūros, atnaujinimo bei plėtros sąnaudos, šių atliekų apdorojimo sąnaudos, patiriamos VERT nereguliuojamoje veikloje. Atliekų prevencijai skirtų priemonių, numatytų Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane, regioniniuose ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planuose įgyvendinimo sąnaudos galės būti įtraukiamos tiek į savivaldybių skaičiuojamą rinkliavos dalį, tiek ir į regioninę kainą priklausomai nuo to, kas – savivaldybė ir (ar) RATC – įgyvendina minėtas priemones.
Nustačius, kad atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimo sąnaudos kaip ir anksčiau bus traukiamos į rinkliavą (nepriklausomai nuo to, ar savivaldybė, ar RATC įgyvendina atliekų prevenciją), prisidedama prie daiktų, dar netapusių atliekomis, pakartotinio naudojimo skatinimo, atliekų turėtojų generuojamų atliekų kiekio mažinimo, atsakingo elgesio tvarkant atliekas formavimo.
Atsižvelgiant į tai, kad VERT jau pradėjo tvirtinti regionines kainas iki Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2024 m. gruodžio 31 d. nustatomas pereinamasis laikotarpis, kai savivaldybės galės įtraukti į rinkliavą reguliuojamosios veiklos sąnaudas, kurių RATC dėl Atliekų tvarkymo įstatymo spragų neįtraukė į regioninę kainą. Pagal pereinamojo laikotarpio tvarką nustatyti rinkliavos dydžiai galios tik 2025 metais.
Už Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-3775(3) balsavo 65, prieš buvo vienas, susilaikė trys Seimo nariai.