Artėjant šaltajam metų laikotarpiui mieste į pabaigą eina parengiamieji darbai prieš šildymo sezoną. Jie, beje, išskiriami kaip vieni svarbiausių, kadangi atliekant apžiūrą ir bandymus daugiabučiuose bene labiausiai išaiškėja savavališkai atliktos šildymo sistemų rekonstrukcijos.
Pastatų ūkio valdymo bendrovės „City Service” Klaipėdos padalinio vadovo Mindaugo Genio teigimu, ruošiant namą naujam šildymo sezonui atliekami daugiabučio šildymo sistemos ir jame esančio šilumos punkto hidrauliniai bandymai – padidintu slėgiu išbandoma visa pastato šildymo sistema. Jei daugiabutyje įrengti šilumokaičiai, jie išvalomi ir išplaunami. Tačiau to daryti kasmet nebūtina – rekomenduojama kas ketverius metus.
Specialistams apžiūrėjus šildymo sistemas, atlikus bandymus ir įvertinus būklę, jei viskas tvarkinga, surašomas parengties šildymo sezonui aktas. Jis garantuoja, kad artėjančiam šildymo sezonui deramai pasirengta.
M.Genys pabrėžė, kad kasmet atliekant bandymus bent keliuose namuose įvyksta avarijos – termofikacinis vanduo pradeda lietis į butus. Specialistų patirtis rodo, kad dažniausia tokių gedimų priežastis – gyventojų iniciatyva vasarą nekokybiškai pakeisti radiatoriai ar atlikti kitokie šildymo sistemos pertvarkymo darbai.
Jei paaiškėja, kad bute savavališkai, neturint projekto, pakeisti radiatoriai, gyvatukai ar įrengtas grindinis šildymas, gyventojui surašomas įspėjimas. Jame nurodoma, kad būsto šeimininkas privalo pastatyti analogišką šildymo prietaisą, kurio dydis, galia, šiluminė varža ir kiti techniniai parametrai būtų tokie patys kaip ankstesnio.
„Dar nėra buvę, kad gyventojai piktybiškai atsisakytų tai daryti. Dažniausiai kaltininkai dūsaudami pripažįsta, kad geriau reikėjo iš pradžių pasikonsultuoti su specialistu, atsakingu už pastato sistemų priežiūrą, užuot paskubomis ėmusis darbų. Taip būtų galima išvengti ir avarijų, ir barnių su kaimynais”, – tvirtino M.Genys.
Specialistas priminė, jog keičiant susidėvėjusį šildymo įrenginį nauju neturint reikiamo projekto gali išsibalansuoti bendra pastato šildymo sistema. Būtent dėl šios priežasties dauguma daugiabučių gyventojų dėl šilumos pertekliaus priversti atlapoti langus, kai tuo metu jų kaimynai šąla. Be to, M.Genys atkreipė dėmesį, kad pagal dabar galiojančius įstatymus tokiais atvejais turėtų būti taikomas kitoks nei įprastas šilumos apmokestinimo koeficientas, pagal kurį skaičiuojamos mėnesio įmokos už šilumą namo gyventojams.
„City Service” primena, kad sudaryti sutartis su šilumos sistemų prižiūrėtojais bendrijos turėjo dar iki liepos 1-osios. Nespėjusiems to padaryti dar ne vėlu. Prisimindami praėjusių metų patirtį, kai nemažai bendrijų vadovų sutartis sudaryti suskubo paskutinėmis dienomis prieš prasidedant šildymo sezonui, bendrovė tam pasiruošė iš anksto. Todėl jau yra sudaryti specialūs darbo planai rugsėjo ir spalio mėnesiams. Tuomet santechnikų brigadų laukia darbų įkarštis, nes svarbiausia bus suspėti aptarnauti visas bendrijas, kurios kreipsis dėl pasiruošimo šildymo sezonui.
Šiuo metu Vilniuje „City Service” grupės įmonių aptarnaujamuose namuose išduoti 89 parengties aktai, Kaune – 730, o Klaipėdoje – 152 parengties aktai.
