Žūtbūtinis kai kurių daugiabučiuose gyvenančių klaipėdiečių noras sutaupyti net ir nesąžiningais metodais, skaudžiai kerta per kaimynų kišenę.
Tikriausiai žinios apie nuo rugpjūčio gerokai atpigsiančią šilumą suvilioti kai kurie miestelėnai pastaruoju metu nusprendė deklaruoti mažiau karšto vandens nei sunaudojo. Dėl to smarkiai išaugo sąskaitos sąžiningai mokantiems šilumininkų klientams.
Į redakciją kreipėsi Naujakiemio g. 2 namo gyventojas Vytautas, pasipiktinęs „Klaipėdos energijos” sąskaita už gegužės mėnesį.
„Balandį trijų kubinių metrų vandens pašildymui buvo sunaudota 243,3 kilovatvalandės ir teko mokėti 64,42 lito. O gegužę keturiems kubams vandens pašildyti jau prireikė 425,6 kilovatvalandės, o sąskaita šoktelėjo iki 106 litų. Namo šildymo centrą prižiūrinčio bendrovės „Sobo sistemos” specialistai tvirtino, jog vandens neperkaitina – viskas pagal normą”, – sakė vyriškis.
„Klaipėdos energija” Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkis aiškino, kad Naujakiemio g. 2 namui pateiktose sąskaitose nėra klaidos.
„Namo įvadinis skaitiklis tvarkingas. Balandį daug šio namo butų savininkų nedeklaravo karšto vandens skaitiklių rodmenų, todėl balandžio ir gegužės mėnesių sąskaitų sumos kai kam gal ir pasirodė neproporcingos”, – sakė V. Zutkis.
Kai kurie „Vakarų ekspreso” kalbinti šildymo sistemų priežiūros specilaistai darė prielaidą, kad žmones nedeklaruoti skaitiklių rodmenų galėjo paskatinti ir tai, kad nuo rugpjūčio „Klaipėdos energijos” tiekiama šiluma atpigs beveik trečdaliu – nuo 26,48 iki 18,81 cento už kilovatvalandę su PVM.
Anot V. Zutkio, išvengti netolygių sąskaitų problemos galima įgalioti administratorių ar bendriją, kad atsakingas jos asmuo sektų gyventojų skaitiklių rodmenų deklaravimą, patikrintų, kiek sunaudoto vandens rodo namo įvadinis skaitiklis, kiek – butuose, rastų, kur tas skirtumas dingsta.
„Praėjusiais metais tokia praktika buvo naudota naujajame Dragūnų kvartale. Butų karšto vandens ir namo įvadinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenis kiekvieną mėnesį tą pačią dieną nurašydavo šio kvartalo daugiabučių namų administratoriaus atstovas. Šiuose namuose šilumos suvartojimas vandens pašildymui ir temperatūros palaikymui buvo ženkliai mažesnis nei kituose net naujos statybos namuose, kuriuose apskaitos rodmenis deklaravo patys gyventojai. Praktika rodo, kad tvarkinguose namuose, kurių gyventojai sutaria dėl bendrų namo priežiūros dalykų, paprastai nežinia kur vanduo nedingsta, o mokestis už vandens pašildymą jeigu ir svyruoja, tai labai nežymiai ir nepasiekia 45 litų už kubinio metro vandens pašildymą”, – teigė „Klaipėdos energijos” atstovas.
Anot jo, kitas netolygių sąskaitų problemos sprendimo būdas šiek tiek brangesnis – visuose butuose reikėtų sumontuoti telemetrinius skaitiklius, kurie nėra sustabdomi magnetu ar kitais būdais. Tokiu atveju tą pačią minutę būtų nuskaitomi visų butų skaitiklių, taip pat ir namo įvadinio apskaitos prietaiso rodmenys.
Faktai
Vasarą šiluma naudojama vandens pašildymui ir temperatūros palaikymui – „gyvatuko” šildymui.
Įvadinio namo skaitiklio per mėnesį užfiksuotas šilumos kiekis senos statybos daugiabučiuose namuose paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos rekomenduojamus 4 ir 7 metodą. Patys gyventojai sprendžia kokį šilumos paskirstymo metodą taikyti.
Skirstant pagal 7 metodą visiems vartotojams kiekvieną mėnesį „gyvatuko” mokestis yra vienodas, o vandens pašildymo kaina keičiasi priklausomai nuo visame name sunaudotos šilumos kiekio.
Naudojant ketvirtą metodą yra priešingai – kinta „gyvatuko” mokestis, jis būna didesnis. Tai ypač nenaudinga socialiai remtiniems žmonėms, kurie nedaug vartoja karšto vandens.
Daugiabučiuose šiltuoju metų laiku sunaudotas šilumos kiekis svyruoja dėl karšto vandens temperatūros pokyčių, skirtingos karšto vandens vamzdynų izoliacijos būklės, karšto vandens netekčių pasenusiose karšto vandens tiekimo sistemose, dėl gedimų bei avarijų.
