Svarstoma, kaip pritaikyti Vilniaus Versaliu vadinamus Sapiegų rūmus: įkurti juose svečių namus ar Nacionalinį lankytojų centrą.
Antakalnyje stovintiems rūmams restauruoti pakanka mokslinių tyrimų medžiagos, tačiau pastato pritaikymui valstybės ir visuomenės reikmėms yra būtinas vienas naudotojas.
Tai pabrėžta trečiadienį Sapiegų rūmuose surengtame Seimo Aplinkos apsaugos bei Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų bendrame posėdyje dėl rūmų ansamblio restauravimo ir pritaikymo projekto.
Posėdyje dalyvavę Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai siūlė keletą rūmų restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektų.
Paveldosaugininkai kategoriškai pasisako už tai, kad į unikalių rūmų restauravimą ir pritaikymą būtų žiūrima kompleksiškai, t. y. kad kartu su rūmais būtų tvarkomas ir parkas, ir vartai bei kiti istoriniai statiniai.
Numatoma, kad rūmų restauravimo darbai galėtų trukti visą dešimtmetį, turint omenyje valstybės finansinę padėtį.
Pasak Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko Jono Glemžos, prieš porą metų Ūkio ir Kultūros ministerijos buvo parengusios projektą dėl Sapiegų rūmų pastato pritaikymo ir panaudojimo turizmo reikmėms, bet vėliau Ūkio ministerijos pozicija pasikeitė.
Naujausi rūmų pritaikymo variantai buvo du – Užsienio reikalų ministerija siūlo restauruotuose rūmuose įkurti svečių namus, kuriuose galėtų apsistoti ir ypatingos svarbos asmenys, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba siūlo įkurti Nacionalinį lankytojų centrą.
Šiuo metu barokiniai rūmai priklauso Valstybės turto fondui, kuris ir prižiūri istorinį pastatą.
Pasak J. Glemžos, praėjusių metų pabaigoje Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į aukščiausius valstybės pareigūnus dėl šių rūmų gelbėjimo. „Vyriausybės kanclerio pavedimu reikia parengti visą reikalingą medžiagą ir pateikti Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje vasario 2 dieną”, – sakė J. Glemža.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) Administracinio departamento laikinasis vadovas Ričardas Šlepavičius sakė, kad pritaikant Sapiegų rūmus šios ir kitų ministerijų reikmėms, jie galėtų tapti svečių namais aukštiems užsienio svečiams.
„Pirmiausia reikėtų restauruoti rūmus ir atkurti jų autentišką vaizdą, tada pritaikyti jį svečių namams bei padaryti juos maksimaliai prieinamus visuomenei. Taip pat rūmuose galėtų vykti valstybiniai ir užsienio ambasadų rengiami priėmimai, kurie dabar dažnai vyksta tam nepritaikytame Arsenale.
Užsienio reikalų ministerija nėra pajėgi nei šių rūmų atkurti, nei jų eksploatuoti, todėl siūlome restauravimo laikotarpiu perduoti rūmus Vyriausybės kanceliarijai, kuri galėtų tuos rūmus valdyti, restauruoti visą rūmų ansamblį su aplinkiniais pastatais ir parku.
Šio objekto funkcija būtų aukštų užsienio svečių apgyvendinimas, bendras erdves pritaikant visuomeninėms reikmėms. Ribojimas patekti į Sapiegų rūmus galiotų tik tada, kai čia viešėtų saugomi svečiai”, – trečiadienį sakė URM atstovas.
Pasak jo, restauruotiems rūmams valdyti turėtų būti įsteigta valstybės įmonė arba skelbiamas konkursas operatoriui, kuris turėtų iš rūmų ir komercinės naudos. Kiek galėtų kainuoti rūmų ansamblio restauravimas ir pritaikymas minėtoms reikmėms, URM atstovas neįvardijo.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė pateikė siūlymą Sapiegų rūmuose įrengti Nacionalinį lankytojų centrą, kurio funkcija labiausiai atitiktų šio pastato statusą.
„Pirmas ir antras pastato aukštai būtų prieinami visuomenei ir valstybės institucijoms, o trečias aukštas ir mansarda būtų pritaikyti administracinėms patalpoms.
Nacionaliniame lankytojų centre turėtų būti informacija apie visas Lietuvos saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, žinoma, ir apie šių rūmų praeitį bei didikų Sapiegų istoriją”, – sakė R. Baškytė.
Pasak jos, kukliausiam pastato atnaujinimo ir pritaikymo variantui reiktų apie 27 mln. Lt, kitais skaičiavimais – 56 mln. Lt, tačiau, atsisakius pritaikyti patalpas aukštų svečių priėmimui viršutiniuose aukštuose, šios išlaidos galėtų sumažėti dvigubai ar net daugiau, o pastato funkcionavimui užtikrinti ir aplinkai sutvarkyti pakaktų ir 20 mln. Lt.
Sapiegų rūmų tyrimų vadovas architektas Evaldas Purlys sako, kad Sapiegų rūmai yra vienintelis Lietuvoje gerai išlikęs barokinis rūmų ir parko ansamblis su trejais vartais ir visa parko sistema.
1691 metais baigti statyti rūmai tarnavo didikams Sapiegoms, 1806 m. šeimininkai visą rūmų teritoriją pardavė, vėliau rūmuose veikė akių ligoninė, sovietmečiu – karo mokykla ir ligoninė.
1992 m. Sapiegų rūmai buvo perduoti Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, kuri čia rengėsi įkurti savo saugyklas ir knygų muziejų, tačiau pasirodė, kad pastato medinės perdangos labai senos, gali neišlaikyti didelio svorio, tad šių planų atsisakyta ir pastatas toliau stovėjo nenaudojamas.
„Berods 2005 m. rūmai buvo perduoti Valstybės turto fondui siekiant rūmus parduoti, privatizuoti, tačiau tuo metu kilo visuomenės pasipriešinimo banga ir neprognozuojamų sprendimų buvo išvengta.
Tyrimai rūmuose buvo pradėti 1993 metais, bet vėliau nutrūko, o 2007 metais pavyko gauti lėšų jiems iš Mokslo ir studijų fondo pagal Lituanistinių studijų programą.
Atlikti architektūriniai tyrimai, istorinės medžiagos studijos, atsargūs archeologiniai žvalgomieji tyrimai pastato viduje ir polichromijos tyrimai. Šių studijų dėka jau žinome, kokio aukščio ir išplanavimo rūmai buvo, kokios durys, perdangos ir kt. Šiais duomenimis remiantis galima rengti pastato atgaivinimo techninį projektą, tik reikia žinoti, kas bus naudotojas”, – trečiadienį sakė E. Purlys.
