Tikkuurila

Rungtynės dėl naujo mokesčio

Naujas mokestis

TPP frakcija nusprendė nušluostyti nosį valdančiosios koalicijos partneriams ir pasiūlyti naują nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) koncepciją.

Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos nariai parengė ir netrukus viešai pateiks svarstyti NTM koncepciją. Kad žinia apie dar vieną mokestį nesukeltų visuomenės pasipiktinimo, dokumento autoriai savo vizijas siūlo įgyvendinti ateityje.

Koalicijos partneriai mandagiai pritaria kolegų iš TPP iniciatyvai, tačiau neatmeta tikimybės, jog NTM, kad ir koks jis būtų, gali tekti įvesti gerokai anksčiau – nuo ateinančių metų.

Naują NTM įstatymo projektą (mokestis gali būti integruotas ir į kitą įstatymą) šiuo metu baigia rengti ir Finansų ministerija (FM). Komentuoti pagrindines šio dokumento nuostatas kol kas atsisakoma.

Vienas koncepcijos autorių TPP frakcijos narys Mantas Varaška prisipažino, kad griebtis tokio darbo „prisikėliečius” paskatino kitų valdančiųjų nenoras imtis „politiškai nepatogaus” klausimo. Pasak jo, neretai politikai, teigdami, jog NTM mokės tik turtingieji, stengiasi viską pasukti populistiniu kampu.

Koncepcijos autorių nuomone, NTM Lietuvoje galėtų būti įvestas 2011 ar 2012 metais, nes vien techninis pasirengimas (reikėtų taisyti nemažai kitų teisės aktų) truktų gana ilgai. Mokesčiu būtų siekiama saugoti nekilnojamojo turto rinką nuo „burbulų”, kokie sproginėjo pastaraisiais metais. NTM turėtų mokėti visi krašto gyventojai. Daugiau jo tikimasi surinkti apmokestinus didelės vertės turtą, ypač naudojamą spekuliaciniais tikslais.

„Šis mokestis per artimiausius penkerius ar dešimt metų didelių pajamų valstybės ir savivaldybių biudžetams tikrai neduos”, – kalbėjo M. Varaška.

Numatyta, kad NTM būtų mokamas į savivaldybių biudžetą, o lėšos už nekilnojamojo turto perleidimą naujam savininkui – į valstybės. Anot M. Varaškos, apskaičiuota, jog mažiausios krašto savivaldybės ateityje iš NTM per metus galėtų gauti 100-200 tūkst. litų, didžiausios – iki keliolikos milijonų litų. Valstybės kišenę toks mokestis galėtų papildyti 300-800 mln. litų.

Koncepcijos kūrėjų nuomone, naujame įstatyme turėtų būti kuo mažiau išimčių. Kita vertus, neatsisakoma nuostatos neskriausti skurdžiuose būstuose gyvenančių žmonių. „Siūlome, kad asmenys, kurių gyvenamojo ploto vertė mažesnė nei 100 tūkst. litų, iki 2015 metų NTM apskritai nemokėtų”, – aiškino M. Varaška.

Visus objektus, nesvarbu, kokia būtų jų paskirtis, siūloma apmokestinti vienodu dydžiu – nuo 0,1 iki 0,5 procento. Konkrečias ribas, atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir poreikius, nustatytų pačios savivaldybės.

M. Varaška įsitikinęs, kad nedidelis NTM, koks siūlomas Lietuvoje, pripratintų visuomenę prie naujo mokesčio. „Netrūksta valstybių, kuriose NTM siekia 3 ar 4 procentus. Ten jis yra vienas svarbesnių formuojant biudžetą”, – tikino TPP frakcijos atstovas.

Finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė sunkiai įsivaizduojantis, kaip techniškai galima būtų spėti NTM įvesti nuo 2010-ųjų pradžios. „Net atsižvelgiant į tai, kad mokestis būtų mokamas metų pabaigoje, laiko kokybiškai pasirengti būtų pernelyg mažai”, – tvirtino jis. Finansų analitikas prisipažino turįs abejonių dėl NTM įvedimo, nes kai kuriais atvejais jis gali būti socialiai neteisingas.

REKOMENDUOJAME