Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 57 proc. didesnė nei liepą ir siekė 480,39 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 53 proc. Latvijoje – iki 467,75 Eur/MWh, 55 proc. Estijoje – iki 361,35 Eur/MWh.
Rugpjūtį valandinės kainos Baltijos šalyse svyravo nuo žemiausios, 0,44 Eur/MWh, iki visų laikų aukščiausios – 4 000,00 Eur/MWh.
„Elektros kainų augimą praėjusį mėnesį lėmė keli veiksniai. Rugpjūtį vėjo energijos gamyba „Nord Pool“ regione, palyginti su liepa, mažėjo 16 proc. Gamtinių dujų ateinančio mėnesio sutarties kaina augo 37 proc., o Europos CO2 emisijos kvotų kaina padidėjo 7 proc. Karščio banga didino elektros vartojimą 4 proc. „Nord Pool“ regione, o jos gamyba rugpjūtį sumažėjo 1 proc. Be to, dėl sausros Šiaurės šalyse vandens kiekis rezervuaruose sumažėjo iki 8 proc. žemiau normos. Baltijos šalyse elektros energijos kainoms įtakos turėjo ir 2 proc. mažesni energijos srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos, nors srautai iš Suomijos padidėjo 12 proc.“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina rugpjūtį smarkiai šoko į viršų, išaugdama 137 proc., iki istoriškai aukščiausios mėnesio vidutinės kainos – 222,86 Eur/MWh.
Lietuvoje augo ir elektros gamyba, ir vartojimas
Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse rugpjūtį sudarė 2168 GWh, t. y. išaugo 1 proc. palyginti su šiuo laikotarpiu praėjusiais metais. Lietuvoje buvo suvartota 1009 GWh elektros energijos – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį. Latvijoje elektros vartojimas sumažėjo 5 proc. iki 543 GWh, o Estijoje elektros energijos suvartota 1 proc. mažiau nei praėjusių metų rugpjūtį – 616 GWh.
Rugpjūčio mėnesį Baltijos šalyse buvo pagaminta 1 175 GWh elektros energijos, t. y. 4 proc. daugiau nei liepą. Lietuvoje pagaminta 388 GWh elektros energijos, t. y. 8 proc. daugiau nei liepos mėnesį. Latvijoje elektros gamyba, palyginti su liepos mėnesiu, augo 27 proc. iki 233 GWh. Estijoje rugpjūtį buvo pagaminta 554 GWh elektros energijos, t. y. 6 proc. mažiau nei liepą.
Rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesio duomenimis, bendras Baltijos šalyse pagamintos elektros energijos kiekis sumažėjo ir siekė 54 proc. Lietuva pasigamino 38 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 43 proc., Estija – 90 proc.
Rugpjūtį Latvenergo hidroelektrinėse buvo pagaminta 78 GWh elektros – tai 44 proc. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Latvenergo šiluminėse elektrinėse buvo pagaminta 110 GWh elektros energijos, tokį kiekį lėmė rinkos paklausa, taip pat TEC 2-1- ir TEC 2-2 blokų įrenginių veikimo ribojimai dėl aukštos oro temperatūros.
Apie bendrovę „Elektrum Lietuva“:
„Elektrum Lietuva“ yra žaliosios energijos gamybos lyderės Baltijos šalyse „Latvenergo“ (Latvija) antrinė įmonė, teikianti energetikos sprendimus gyventojams ir verslo klientams Lietuvoje. 2022 m. pirmą ketvirtį „Latvenergo“ Baltijos šalyse užėmė 26 proc. elektros energijos gamybos rinkos, o iš atsinaujinančių šaltinių pagamintos elektros energijos kiekis sudarė 78 proc. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko virš 108 tūkst. namų ūkių, įmonė tiekia dujas beveik 500 bendrovių, yra įrengusi virš 700 saulės elektrinių bei 1,5 megavatų (MW) galingumo 1 mln. eurų vertės saulės parką pajūryje. Vystomi dar penki nauji saulės parkai, kurių bendra galia viršys 20 MW.
