Kol pirkėjai lūkuriuoja drastiško kainų kritimo, rinkos ekspertai įspėja, kad biurai bus nuomojami, o būstai atiduodami pusvelčiui.
Šiuo metu matoma aktyvi migracija biurų patalpų rinkoje – nuomininkai kraustosi iš vieno biuro į kitą, taip siekdami kuo palankesnių nuomos kainų.
Nemažai biurų nuomos sutarčių buvo pasirašyta prasidėjus naujų biurų nuomos bumui 2004-2005 metais, o sutartys įprastai galioja 3-5 metus, tad šiuo metu sutarčių galiojimo terminas jau pasibaigęs arba baigiasi.
Tai reiškia, kad pasirašydami naujas sutartis nuomininkai turi galimybę derėtis dėl mažesnių kainų. Juolab kad jos per metus yra kritusios maždaug 15-20 proc. ir pasiekusios 2004 metų lygį.
Verslo centrų savininkai, sumažėjus nuomos kainai, taigi ir pajamoms iš nuomos, arba visai netekę nuomininko, susiduria su dideliais sunkumais atsiskaitydami su bankais už paimtus kreditus ir dažnai mažina kainas, kad tik išlaikytų klientus.
Profesionalūs šios rinkos žaidėjai neva verčiau laikys patalpas tuščias, nei atiduos jas pusvelčiui, kaip tikisi klientai, kad bent susimokėtų už komunalines paslaugas.
„Nemanome, kad biurų savininkai patalpas pradėtų nuomoti vien už komunalinių mokesčių išlaidas. Tai reikštų, kad jie nesugebės mokėti paskolų ir pjaus šaką, ant kurios sėdi”, – kalbėjo nekilnojamojo turto rinkoje konsultavimu ir tarpininkavimu besiverčiančios įmonės „Re&Solution” direktorius Ričardas Čepas.
R. Čepas pripažino, kad šiuo metu rūpesčių neturi tik sandėliavimo patalpų savininkai – ši rinka Lietuvoje yra pati sveikiausia, nes sandėliavimo patalpų sektoriaus kainos nebuvo taip išpūstos kaip gyvenamųjų ar komercinių patalpų – iš jų nesitikėta didesnės grąžos.
Šios bendrovės vertinimu, šiemet mažės prekybos patalpų užimtumas, ypač mažesnių, atokiau nuo miesto centro esančių prekybos vietų. Šiandien prekybos plotai jau yra optimizuojami, prekybos patalpų savininkai mažina prekybos taškų skaičių ir derasi su nuomotojais dėl laikino nuomos kainos sumažinimo ar atšaukimo.
Šių metų pradžioje tūkstančiui mūsų šalies gyventojų teko apie 200 kvadratinių metrų nuomojamo prekybos ploto ir pasiekėme Europos vidurkį. Estijoje tūkstančiui gyventojui teko dar daugiau – 374, o Latvijoje – 176 kvadratiniai metrai tūkstančiui gyventojų.
