Baigti nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos konservavimo-restauravimo darbai. Šiems darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos skyrė daugiau nei 1 mln. 700 tūkst. litų.
Rengiant konservavimo – restauravimo projektą buvo atlikta šio pastato fotofiksacija, architektūriniai apmatavimai, žvalgomieji fasadų polichrominiai tyrimai su rekomendacijomis spalviniam sprendimui parengti, konstrukciniai tyrimai, sudarytas saugotinų elementų sąrašas.
2006-2008 metais buvo atliktas fasadų tinko ir dekoro elementų restauravimas, apskardinimas, įrengtos lietaus nuvedimo sistemos, lauko laiptų remontas, virš pietų fasade esančio įėjimo įrengtas stogelis ir pakeistos durys, sutvarkytas įėjimas į rūsį, įrengtos nuograndos, hidroizoliuoti pamatai. Taip pat atlikti vidaus darbai: apšiltinta 3 a. perdanga, suremontuotos jos sijos, apšiltintos laiptinės lubos.
Rygiškių Jono gimnazija įsteigta 1840 m., kai iš Seinų į Marijampolę buvo atkelta lenkiška apskrities mokykla, o už lietuvišką žodį mokiniai griežtai buvo baudžiami. Kiek vėliau Rusijos valdžia pertvarkė mokyklą į rusišką gimnaziją. Vienas reikšmingiausių mokyklos bruožų – lietuvių kalbos pamokų įtraukimas į programą. Nepriklausomos Lietuvos tarpukario metais mokykla garsėjo kaip viena iš geriausių gimnazijų Lietuvoje.
Šią gimnaziją yra baigę tokie žymūs Lietuvos veikėjai kaip J.Basanavičius, J.Jablonskis, J.Matulaitis, V.Kudirka, V.Mykolaitis-Putinas, K.Grinius, J. Lozoraitis, P.Kriaučiūnas, Pr.Vaičaitis ir kiti.
Rygiškių Jono gimnazija sėkmingai tęsia savo veiklą iki šiol.