Jei bent vieno buvo savininkas nesutinka modernizuoti
daugiabučio namo, to ir nedarykite, perspėja kauniečiai, negalintys išreikalauti
iš savo kaimynų sumokėti įmokas.
Liko neapšiltintų lopų
Tarp penkiaaukščių kyšantis atsinaujinęs trylikaaukštis
gyvenamasis namas Kaune kelia pavydą aplinkiniams, aptriušusiems sovietinių
laikų liudininkams. Tačiau šiuolaikiniu apdaru apsisiautusio namo savininkų
bendrija džiaugsmu netrykšta.
„Viską darėme pagal įstatymus, tačiau įklimpome”, – rankomis
skėsčioja Kovo 11-osios gatvės 130A namo butų savininkų bendrijos pirmininkas
Stasys Jakubauskas ir anksčiau šias pareigas ėjusi namo gyventoja, bendrijos
buhalterė Veronika Chaladauskienė.
Priėjus arčiau namo pradedi pastebėti trylikaaukščio
skausmingas vietas. Pirmajame aukšte balkonai neįstiklinti, neapšiltinti ir
neuždengti fasadinėmis plokštėmis, kokiomis jau apsiūtas likęs namas.
Neįstiklinta „skylė” likusi ir dešimtajame namo aukšte.
Šiltinti namą gyventojų dauguma apsisprendė 2007 m. pabaigoje.
Kažką daryti buvo būtina. Geltonų plytų fasado mūras iro akyse. Besvarstant, ką
daryti, nuspręsta kartu apšiltinti namą, stogą. Šilumos punktą gyventojai buvo
atnaujinę kiek anksčiau.
Iš pradžių atrodė kad viskas klostosi sėkmingai. Name, kuriame
56 butai ir 3 įstaigos, surinkti daugumos butų savininkų parašus, be kurių
nepajudėtų tolesnis procesas, ilgai netruko. Keletas tam prieštaravusių namo
bendraturčių liko mažuma. Tačiau du iš jų namo bendrijos sprendimui modernizuoti
namą nepritaria iki šiol.
S.Jakubauskas guodėsi, kad pirmajame aukšte keturis butus
įsigijęs verslininkas Saulius Beržis neleidžia stiklinti ir šiltinti jam
priklausančių balkonų ir nesumokėjo už jau atliktus darbus nė lito. Tokios pat
pozicijos – už nieką nemokėti – laikosi dar viena namo gyventoja, dešimtajame
aukšte gyvenanti Rosita Patūpaitė.
Moka iš bendrijos sąskaitos
Namo bendrijos vadovybė įvardijo ne vien estetinius namo
trūkumus. Pirmininko aiškinimu, tiesiogiai kenčia su neapšiltintais balkonais
besiribojančių butų gyventojai, nes jų būstuose neužtikrinamas maksimalus
šilumos taupymas. Antai vieno antrojo aukšto buto gyventojų balkonas apskritai
liko neapšiltintas, nes žemiau patalpas turintis verslininkas, įmonės „Svarbūs
sprendimai” vadovas S.Beržis po balkonu yra įsirengęs savo stogelį, kuris trukdo
statybininkams prie balkono tvirtinti vatą ir sukti apdailos plokštes.
„Kai tik darbininkai nori stogelį numontuoti, pirmojo aukšto
šeimininkas tuoj pat kviečia policiją. Ši paaiškina, kad spręsti tokius
konfliktus – ne jos kompetencija. Daugiau niekas mums nepadeda”, – guodėsi
S.Jakubauskas.
Namui apšiltinti bendrija paėmė iš banko paskolą dešimčiai
metų, įnašus, kurių nesumoka keli minėti savininkai, priversta mokėti namo
bendrija. Pinigų bankui bendrija prasimano, kaip išmano. „Nuomojame anteną
telekomunikacijų bendrovei, renkame mokesčius iš gyventojų”, – pasakojo
bendrijos pirmininkas. Pavyzdžiui, S.Beržio skola bendrijai šiuo metu siekia
10,7 tūkst. litų.
S.Beržiui, kuriam pirmajame aukšte priklauso beveik 240 kv. m
ploto patalpų, priskaičiuotas mokestis už visus renovacijos darbus siekia 59,6
tūkst. litų, už 44,8 tūkst. litų darbų jau atlikta. Į šią sumą eina stogo,
pamatų remonto, sienų šiltinimo darbai, liko tik apšiltinti ir įstiklinti
balkonus už maždaug 14 tūkst. litų. Taip yra numatyta namo projekte. Kol tai
neatlikta, S.Jakubausko teigimu, namas negali būti priduotas valstybinei
statybos darbų komisijai.
„Pamatai, sienos, balkonai, stogas yra bendra namo butų
savininkų nuosavybė. Tačiau S.Beržis nepripažįsta, kad jam priklauso mokėti ir
už stogą bei pamatus”, – pridūrė bendrijos pirmininkas.
Teisman – visi savininkai
Kuomet keli kaimynai nemokėjo pradinio 5 proc. įnašo už
renovaciją, bendrija kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. S.Jakubausko
skaičiavimu, nuo praėjusių metų balandžio 21 d. įvyko dešimt teismo posėdžių,
tačiau klausimas vis dar neišspręstas.
Tačiau, kaip pastebi S.Jakubauskas, procesai teisme sukasi
gyventojų bendrijos nenaudai. Bendrijos vadovas nustebo išgirdęs, kad
daugiabučiui namui negali atstovauti bendrija, nes namas esąs butų savininkų
nuosavybė. Todėl į ateinantį teismo posėdį teismas iškvietė visus namo butų
savininkus. Bendrijos pirmininkui patikėta įteikti kiekvienam iš jų po 15 lapų
dokumentų.
„Aš apstulbęs”, – tepasakė S.Jakubauskas, gavęs didžiausią
pluoštą popierių, kuriuos teismas pavedė įteikti visiems kaimynams.
Tikėjęsi per teismą išreikalauti iš nemokančių savininkų
pinigus už rekonstrukciją, bendrijos atstovai sulaukė puolimo reakcijos.
„Dabar mes ginamės. Štai reikalauja atlikti namo ekspertizę,
S.Beržis pateikė du priešieškinius”, – bylos eigą nusakė bendrijos
pirmininkas.
Gynyba perėjo į puolimą
Apžiūrinėjant nebaigtą šiltinti namą, buvusiame balkone ir
dabartiniame prieangyje pasirodė didžiąją dalį pirmojo aukšto įsigijęs
S.Beržis.
„Už tokius pinigus net konkurso normalaus nepaskelbė. Buvo
vadinamasis uždaras konkursas”, – savo pozicią pradėjo dėstyti verslininkas. Jis
atkreipė dėmesį, kad per pirmą kartą įvykusį gyventojų susirinkimą buvo kalbama,
jog namo apšiltinimas kainuos apie 1,1 mln. litų, o vėliau kaina išaugo iki 2,2
mln. S.Beržio skaičiavimais, investicijos atsipirks per 27 metus ir jam tai
atrodo beprasmiška. Verslininkui esą priklauso sumokėti apie 70 tūkst. litų.
Be to, S.Beržis kaltino bendriją dokumentų klastojimu, esą
reikalingi dokumentai projekte atsiranda su atgaline data.
Verslininkas vieną po kito žėrė savo argumentus. Pasak jo,
šiltinant namą buvo pažeisti statybos reikalavimai, nes buvo gręžiamos asbesto
plokštės, kuriomis prieš 25 metus statant namą buvo uždengti balkonai.
„Aš siūliau kitą sprendimą, kadangi man priklauso bemaž visas
namo pirmasis aukštas. Aš nesinaudoju nei laiptine, nei liftais, nei visais
bendrais dalykais, siūliau padaryti atskirai pirmąjį aukštą, bet jie nesutiko,
nes gyventojams tektų mokėti daugiau pinigų”, – kalbėjo S.Beržis. Jo
įsitikinimu, mokėti dešimtis tūkstančių litų už „nesąmoningos” medžiagos
prisukimą – nelogiška.
„Pirmiausia yra nelegaliai išduotas statybos leidimas.
Svarstomas klausimas dėl statybos leidimo panaikinimo”, – argumentų nestokojo
S.Beržis, įvairia veikla užsiimančios įmonės vadovas.
Atsikerta pluoštais raštų
Bendrijos pirmininkui beliko tik atsišaudyti į šio patalpų
savininko išsakytus priekaištus. S.Jakubauskas paaiškino, kad namo renovacijos
kaina išaugo, kadangi nuspręsta naudoti brangesnes medžiagas. Iš pradžių kaina
skaičiuota, jei namas būtų šiltinamas putų polistirenu ir nutinkuotas. Tačiau
specialistai patarė tokio aukšto, 13 aukštų namo netinkuoti. Nuspręsta namą
šiltini vata ir uždengti fasado plokštėmis „Minerit”.
Be to, nutarta papildomai įstiklinti balkonus, pakilo statybos
darbų kaina. Dėl to, pasak bendrijos pirmininko, kaina išaugo dvigubai.
S.Jakubauskas priminė, kad valstybė dengia 50 proc. darbų
kainos – apie milijoną litų. Pirmininko teigimu, investicijos atsipirks maždaug
per 14 metų.
Antai jo paties 89 kv. m keturių kambarių buto šildymas per
mėnesį pastarąją žiemą atsieidavo maždaug 200 litų. „Turėčiau mokėti mažiausiai
400 litų. Per mėnesį laimiu apie 200 litų”, – teigė pašnekovas.
Kaltinimus dėl asbestinio šiferio gręžimo S.Jakubauskas taip
pat atmetė. Jis aiškino turįs Aplinkos ministerijos raštą, kuriame sakoma, kad
renovuojant namą asbestinis šiferis gali būti nudažomas arba iš abiejų pusių
uždengiamas – pastarasis variantas ir pasirinktas. Numontuojant šiferį,
S.Jakubausko teigimu, sveikatai pavojingų dulkių kiltų daugiau nei jį
gręžiant.
„Ko tik S.Beržis nekvietė. Kvietė darbo inspekciją, kvietė
statybos inspekciją. Turiu protokolus, kuriuose rašoma, kad skundai
nepasitvirtino”, – pridūrė bendrijos pirmininkas. Neištvėręs jis prasitarė, kad
minėtų patalpų savininkas ne tik nemoka pinigų už renovaciją, bet yra skolingas
ir už komunalinius mokesčius. Be to, įsigijęs keturis butus, juose ardė
laikančiąsias konstrukcijas. S.Jakubausko žiniomis, patalpų savininkui buvo
paskirta bauda, tačiau laikančiosios sienos nebuvo atstatytos.
Kaip buvo parinkta įmonė rekonstrukcijos darbams atlikti,
prisiminė ankstesnė bendrijos pirmininkė V.Chaladauskienė. Jos teigimu,
dalyvauti konkurse buvo kviestos penkios įmonės, bet atvyko du jų atstovai.
Pasirinkta mažesnę kainą pasiūliusi įmonė „Algerta”.
Neabejoja, kas laimės
Kalbintų valstybės institucijų, atsakingų už daugiabučių namų
modernizavimo programos vykdymą, atstovai buvo tikri, kad minėtoje situacijoje
yra teisi butų savininkų bendrija. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros
direktorius Valius Serbenta teigė, kad atnaujinimo programoje jau dalyvavo
daugiau kaip tūkstantis namų. Pasitaikė įvairiausių atvejų, kai priešinosi keli
gyventojai, tačiau, V.Serbentos teigimu, visų namų renovacija užbaigta.
„Bendro naudojimo objektus – stogą, sienas, pamatus, laiptines
valdo namo administratorius. Šiuo atveju – bendrija. Jei butų savininkų dauguma
nusprendė namą modernizuoti, likę savininkai neturi kito kelio – tik paklusti.
Nematau galimybių tokiems besipriešinantiesiems laimėti bylą teisme”, –
komentavo V.Serbenta.
Jis priminė, kad namo atnaujinimo klausimai aptarti Civiliniame
kodekse. Išlaidos, susijusios su namo atnaujinimu, yra prilygintos bet kokioms
kitoms namo priežiūros išlaidomas, kitaip tariant, komunaliniams mokesčiams.
Pasak V.Serbentos, nėra svarbu, už ką gyventojas piktybiškai nemoka, bet kuriuo
atveju atsiranda teisinės prievolės. Teismo sprendimu nesumokėtos lėšos yra
išieškomos.
„Pačiam teko dalyvauti keliose teismo bylose projektų
įgyvendinimo pradžioje, kaip konsultantą mane kvietė teismas. Neteko girdėti nė
vieno atvejo, kad teisme sprendimas būtų priimtas ne butų savininkų daugumos, o
vieno ar kelių savininkų naudai. Pastariesiems vis tiek tekdavo sumokėti, kiek
priklauso”, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, išimtys daromos tik tuo atveju, jei
žmogus nemokus, jei šeima yra nepasiturinti. Tuomet paramą teikia valstybė.
Kuomet išieškoti skolų nepadeda teismas, darbo imasi
antstoliai”, – pasakojo V.Serbenta. Jei Kauno miesto apylinkės teismas iškviestų
jį į minėtos bylos svarstymą, jis žadėjo atvykti pats arba atsiųsti įstaigos
teisininką.
Juozas Antanaitis, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros
rūmų prezidentas:
Nematant visų dokumentų, todėl sunku komentuoti, kas kaltas,
kas nekaltas. Tačiau aišku tai, kad gyvenant avilyje vieno buto savininko
nuomonė nieko nereiškia. Jei jis nevykdo įsipareigojimų, neduoda pinigų,
bendrija kenčia, bet kartu laimi. Išsireikalavus per teismą toks asmuo privalės
mokėti ir 5 proc. metinių palūkanų dydžio delspinigius. Piktybiškai nemokantis
savininkas turės padengti ir kitus nuostolius, pavyzdžiui, jei dėl jo kaltės
statybos įmonė negali tęsti darbų.
Minėtu atveju, manau, bendrija turėtų laimėti šią bylą. Žinoma,
jei priimant sprendimus, tvirtinant dokumentus laikomasi įstatymo raidės.
Netiesa, kad bendrija negali kreiptis į teismą. Ji yra
juridinis asmuo, kuris gali pateikti ieškinius teismui bendraturčių vardu.
Besipriešinančių namo modernizavimui gyventojų yra kiekviename
daugiabutyje, šimtaprocenčio butų savininkų pritarimo bemaž niekad nebūna. To ir
nereikia. Netgi nebūtina, kad renovacijai pritartų daugiau nei pusė butų
savininkų. Tik tuo atveju, jei bendrija neįsteigta, sprendžia bendraturčių
dauguma, o bendrija priima sprendimus taip, kaip yra nustatyta jos
įstatuose.
Yra labai daug daugiabučių namų, kurių dalis gyventojų nori
namą renovuoti, bet didesnė dalis tam nepritaria, idėjos iniciatoriai nuleidžia
rankas.
Tai rodo bendrijos pirmininko neveiksnumą arba nežinojimą.
Dažniausiai bendrijų pirmininkai, kad jiems būtų ramiau gyventi, kviečia
visuotinį namo bendraturčių susirinkimą, jų dauguma priima sprendimą – renovuoti
namą ar ne. Tai neteisėtas sprendimas, nes bendrijos veikloje bendraturčių
susirinkimas neegzistuoja. Bendrija gali šaukti tik bendrijos narių
susirinkimą.
Pavyzdžiui, 100 butų name sprendimą gali priimti vos 14
bendrijos narių. Bendrijai įsteigti užtenka daugiau kaip pusės (bent 51) namo
savininkų sprendimo. Sušaukus bendrijos narių susirinkimą, kvorumui reikia
daugiau nei pusės narių (bent 26). Jei daugiau nei pusė (bent 14) nubalsuos, kad
namą reikia renovuoti, toks sprendimas bus teisėtas. Visi likę 86 namo
savininkai turės vykdyti bendrijos priimtą sprendimą.
Dažnai painiojama Civilinio kodekso nuostata, kad sprendimas
turi būti priimtas gyventojų balsų dauguma. Ši nuostata galioja tada, jei kitaip
nėra nustatyta bendrijos įstatuose. Jei nesi bendrijos narys, stok į ją, kad
tavo balsas būtų išgirstas. Tai kolektyvinis gyvenimas. Jei nenori paklusti
bendrijos įstatams, palik ją. Jei nenori paklusti valstybės įstatymams, rinkis
kitą šalį, kur galima nepaisyti Lietuvos įstatymų.
Živilė Samuolienė, Kauno Vytauto pr. 38-ojo namo bendrijos
pirmininkė:
Mūsų namas kreditą renovacijai paėmė jau trečią kartą.
Pradėjome nuo stogo šiltinimo, po to atnaujinome laiptines, dabar savo namui
„dedame kailinukus”. Problemų su gyventojais buvo pačioje pradžioje, nes žmonės
nepasitikėjo, nenorėjo dėti parašų. Bijojau, kad, atėjus laikui mokėti kreditą,
prieštaraujantieji nemokės. Tačiau visi geranoriškai sumokėjo ir problema,
atrodo, atslūgo. Vėliau imantis naujų darbų, tarp 16 butų ir dviejų komercinių
patalpų šeimininkų prieštaraujančiųjų nebebuvo. Tačiau dabar turime problemą.
Vienos firmos savininkė kol kas nemoka pinigų. Ji mūsų name turi ne tik
komercines patalpas, bet ir gyvena. Verslininkė moka tik už gyvenamąsias
patalpas, už komercines – susikaupė apie 6 tūkst. litų skola. Kiti gyventojai
turi padengti šias skolas. Kiek pajėgiame, padengiame, bet mūsų resursai
baigiasi. Jei ji geranoriškai nesumokės, kai baigsim renovaciją, tiksliai
žinosime, kokia susikaupė skola, kreipsimės į teismą.
Danutė Krasnaja, Klaipėdos I.Simonaitytės g. 3-iojo namo
bendrijos pirmininkė:
Mūsų namas ypatingai didelis – devynių aukštų, jame – 135
butai. Atliekame komleksinę 3,5 mln. litų renovaciją. Namo renovacijai pritarė
apie 80 proc. butų savininkų. Likęs penktadalis pakluso daugumos sprendimui.
Tiek pradinius įnašus, tiek reikiamus mokesčius kol kas visi moka, vienas kitas
truputėlį užtrunka, bet tai nekliudo darbams toliau vykti. Tiesa, yra nedidelė
opozicija, kuri galbūt manė, kad protestuodama nutrauks renovaciją. Kai kuriems
galbūt aš nepatinku, juk pirmininkai visiems geri nebūna. Tačiau kelių žmonių
nepasitenkinimas lemiamos įtakos neturi. Vargo ir rūpesčių nežmoniškai daug,
neturiu savaitgalių nei naktų, bet kad ir kur kreiptumės, mums labai visi
padeda, ypač Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojai.
Jonas Žvirblis, Vilniaus Žirmūnų g. 35-ojo namo bendrijos
pirmininkas:
Iš 60 butų savininkų tam, kad namas būtų atnaujintas, nepritarė
keturi butai. Tai netrukdė vykdyti tolesnius darbus. Tačiau kai atėjo laikas
keisti radiatorius ir visą šildymo sistemą, vienas iš prieštaravusiųjų nenorėjo
į butą įsileisti darbininkų. Tada sušaukėme gyventojų susirinkimą, keli kaimynai
stvėrė minėto buto savininką ir prirėmė prie sienos. Mat tuo metu jau buvo ruduo
ir jei šis žmogus būtų trukdęs vykdyti darbus, visas namas būtų likęs be
šildymo. Vėliau, tiesą pasakius, reikalingus mokesčius visi priešinęsi butų
savininkai sumokėjo be šnekų. Mūsų namas visiškai baigtas modernizuoti. Dabar
nėra nė vieno gyventojo, kuris piktybiškai nemokėtų. Yra keletas, kurie ne iš
karto išgali sumokėti viso dydžio įmokas, bet pamažu moka.
