Lietuvos etnokosmologijos muziejus, įsikūręs ant Kulionių kaimo (Molėtų raj.) kalvų, verčia naują savo istorijos puslapį. Futuristiška šio išskirtinio pastato rekonstrukcijos projekto vizija jau baigia virsti tikrove. Unikaliame gamtos prieglobstyje įsikūręs kultūros centras atgimė išraiškingomis ir unikaliomis formomis.
Naująjį muziejaus ansamblį sudaro keturi pagrindiniai elementai – skraidančios lėkštės formos lankytojų laukiamasis, apversto kūgio pavidalo parodų-administracinis pastatas, didžiojo teleskopo bokštas ir stiklinė elipsoido apžvalgos aikštelė, pakibusi 32 metrų aukštyje. Tai – tarsi kosminių erdvėlaivių centras.
Po metus trukusių rekonstrukcijos darbų muziejaus lankytojai išvys tai, ko Lietuvoje dar neregėjo. Numatyta atidarymo iškilmių diena – lapkričio 1-oji.
Permainos brendo ilgai
Lietuvos etnokosmologijos muziejus, skelbiama, yra bene vienintelis tokio pobūdžio pastatas pasaulyje. Jo lankytojai gali stebėti dangaus kūnus, ekspozicijose susipažinti su kosmoso istorija.
Dar 1990 metais statytas muziejus architektūra ir funkcijomis pastaraisiais metais jau neatitiko šiuolaikinių standartų, tad jį buvo nuspręsta pertvarkyti iš esmės.
2003 metais etnokosmologijos muziejų nuspręsta rekonstruoti pagal architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Andriaus Gudaičio bei skulptoriaus Algirdo Kuzmos projektą. Juo užsibrėžta rekonstruoti ilgus metus neliestas muziejaus patalpas bei pastatyti naujų nežemiškų formų „kosminių” statinių.
Tačiau projektas buvo pradėtas įgyvendinti tiktai po ketverių metų, kai pagaliau buvo sulaukta finansinės paramos.
Stiklas ir aliuminis
„Naujasis projektas, galima sakyti, išsaugojo senąją muziejaus architektūros koncepciją ir idėjas. Juo atkuriamas mitologinis kosminio, pasaulio medžio įvaizdis”, – teigė vienas iš projekto autorių R. Krištapavičius.
Kosminis medis tarytum apjungia Žemę ir Dangų. Viso muziejaus komplekso esmė – tarsi kilimas iš požemio į dangų. Šio medžio šaknyse – į kalvą kylančioje požeminėje muziejaus galerijoje – įkurta ekspozicijų erdvė. Medžio kamienu kylame aukštyn į dangų – didžiojo teleskopo bokšto link. Iš čia jau atsiveria kosminės erdvės.
Unikali Pasaulio medžio projekto idėja beveik prieš dvidešimt metų gimė muziejaus projektą kūrusiam architektui Vytautui Lisauskui ir astronomijos mokslų daktarui, muziejaus įkūrėjui ir dabartiniam direktoriui Gunarui Kakarui.
Pastarasis pastebi, kad dabar jų kurta idėja įgavo naujų prasmių. „Jau galime pastebėti ir kosminio laivo – atskridusio ar nuskrendančio – įvaizdį.
Visas architektūrinis ansamblis iš stiklo ir aliuminio, iškilęs nuostabiame gamtos prieglobstyje Aukštaitijoje, įgijo modernumo ir mistiškumo nuotaikų. Mūsų svečius tikrai turėtų nustebinti tikrąja žodžio prasme „kosminis” muziejaus interjeras”, – sakė G. Kakaras.
Architektas R. Krištapavičius įvardijo, kad pagrindinis rekonstrukcijos projekto uždavinys buvo visą muziejaus kompleksą sutvarkyti funkciškai. „Mūsų siekis – išryškinti muziejaus reljefą, kad atsiradę nežemiški kūnai – elipsės formos „skraidančios lėkštės” – tiesiog suskambėtų visoje aplinkoje”, – kalbėjo architektas.
Kosminis laukiamasis
Pagrindinis įėjimas į observatoriją ir muziejų – aliuminio plokštėmis dengtas, sudėtingas elipsės formos statinys, primenantis ateivių laivą. Tai – dviejų aukštų muziejaus „laukiamasis”.
Architektas R. Krištapavičius pasakojo, kad pirmame „kosminio laivo” aukšte, stikliniame akvariume, įsikurs muziejaus bilietų kasa ir rūbinė.
Antrame – kavinė, suvenyrų prekybos vieta ir jauki 50 vietų konferencijų salė.
Pastato viduje sukuriama egzotiška erdvė, joje iš tiesų gali pasijausti atitrūkęs nuo žemės. Pro mažus ovalius langus krinta šviesa. Belieka tik patogiai įsitaisyti ir laukti, kada skraidantis laivas pradės „kilti”.
„Norime užmegzti ryšius su trimis pagrindinėmis organizacijomis – NASA, Rusijos kosmonautikos ir Europos kosminiais centrais. Atnaujinę savo patalpas, manau, jau galėsime kreiptis į šias organizacijas. Tikimės sulaukti bent nedidelių eksponatų, iliustruojančių jų veiklą”, – vizija pasidalijo muziejaus direktorius G. Kakaras.
Bekraštė visata
Iš pirmojo laukiamojo aukšto muziejaus svečiai patenka į erdvią išplėstą požeminę galeriją. Ji išdėstyta penkiomis pakopomis. Beje, tos penkios ekspozicijų salės – taip pat elipsės formos.
Keliaujant požemine galerija lankytojai galės pasirinkti, kur toliau nori patekti. Siauru koridoriumi galima nukeliauti į mažąjį (senajį) teleskopo bokštą, kitu keliu – patekti į parodoms bei muziejaus administracijai skirtą pastatą.
Šio apversto kūgio formos pastato pirmuosiuose dviejuose aukštuose veiks parodų salės. Jose bus rengiamos tapybos, skulptūros ir tekstilės darbų parodos. „Tikiuosi, kad tokioje nekasdienėje erdvėje menininkų, norinčių surengti savo parodas, tikrai netrūks”, – vylėsi G. Kakaras.
Trečiajame apversto kūgio pastato aukšte įsikurs observatorijos ir muziejaus administracija.
Šis pastatas „apglėbia” du bokštus. Jais lankytojai artės prie „kosmoso” – liftu ar laiptais galės pakilti į dar vieną elipsoido formos statinį – stiklinę apžvalgos aikštelę. Ji tarp žemės ir dangaus yra pakibusi daugiau nei 30 metrų aukštyje.
Iš čia atsiveria Kulionių kaimo apylinkės, Labanoro giria, tyvūliuojantys ežerai bei dangaus platybės. Šioje apžvalgos aikštelėje planuojama rengti muzikos, poezijos, dailės ir filosofijos renginius.
Pasigėrėję gamta, muziejaus lankytojai galės pakilti į pačią viršūnę – didžiojo teleskopo bokštą. Teleskopo pagrindinio veidrodžio skersmuo – 80 centimetrų. Tai yra vienas didžiausių Europoje visuomenei skirtų teleskopų.
Muziejaus šeimininkai žada, kad lankytojų lauks intriguojama kelionė po visatos platybes. „Tai – galimybė kiekvienam patirti Visatos begalybę. Ir vizualiai, ir emociškai”, – šyptelėjo G. Kakaras.
Sudėtingi darbai
Unikalus muziejaus rekonstrukcijos projektas buvo įgyvendintas kiek daugiau nei per vienerius metus. Muziejaus direktorius G. Kakaras prisiminė, kad paskelbus statybų rangos konkursą įmonės nesirikiavo į eilę.
Darbai buvo palyginti sudėtingi, tad konkurso nugalėtoja buvo paskelbta vienintelė jame užsiregistravusi bendovė – Kauno įmonė „Mitnija”.
Muziejaus vadovas pažymėjo, kad įgyvendinti tokį nekasdienį projektą statytojams buvo nemenkas iššūkis. Tačiau su juo greitai susidorota. Bendrovės „Mitnija” generalinis direktorius Antanas Gureckis pažymėjo, kad sudėtingiausia buvo betonuoti išskirtinės formos statinius. Štai parodų-administracinio pastato apatinė dalis yra apskritimo, o viršutinė – jau elipsės formos. Todėl teko suprojektuoti ir pagaminti specialius klojinius.
„Statybininkai iš tiesų padirbėjo iš peties. Manau, šis pastatas, jei tik niekas nesugalvos jo griauti, stovės šimtus metų”, – tikino A. Gureckis.
Visi muziejaus ansamblio pastatai saulės šviesoje akinamai spindi. Jie padengti specialiomis aliuminio plokštėmis. Iššūkis konstruktoriui
Svarbiausi komplekso inžineriniai ir konstrukciniai sprendimai teko projekto konstrukcinės dalies vadovui Nikolajui Maškovui. Inžinierius teigė, kad pasiektą rezultatą galima vadinti stulbinamu.
N. Maškovas prisiminė, kad bene sudėtingiausias darbas buvo sumontuoti stiklinę apžvalgos aikštelę. 18 metrų pločio ir 36 metrų ilgio elipsoido rėmas sukonstruotas iš ažūrinio metalo vamzdžių. Jį tarsi voratinklį formuoja daugybė skirtingų trikampių.
Metalinė konstrukcija buvo surenkama iš atskirų dalių, kurių kiekviena buvo pjauta tam tikru kampu, šlifuota ir sujungta į vientisą karkasą. Reikėjo atlikti labai tikslius matavimo darbus, kad trikampiai idealiai susijungtų. Svarbus buvo kiekvienas milimetras.
Įveikus pirmąjį išbandymą – sukonstravus metalinį elipsoido karkasą – jis buvo pritvirtintas ant pagrindo plokštės, esančios ant dviejų muziejaus bokštų.
Lietuvoje nerasta tokio krano, kuris 60 tonų sveriančią metalo konstrukciją pakeltų į daugiau nei 30 metrų aukštį. Galingą kraną teko nuomotis iš lenkų – jis į Molėtų rajoną atkeliavo iš Gdansko.
„Mitnijos” technikos direktorius Kęstutis Kirstukas pasakojo, kad tik tuomet, kai didžiulio svorio karkasas aštuoniomis kojomis atsirėmė į pagrindą, visi lengviau atsikvėpė.
Berėmio stiklo konstrukcijos
Stiklinimo darbus atlikusios įmonės „Hrono fasadai” rinkodaros projektų vadovė Aira Macytė teigė, kad toks projektas Lietuvoje buvo įgyvendintas pirmą kartą. Muziejaus apžvalgos aikštelė įstiklinta berėmio stiklo konstrukcijomis.
„Mūsų specialistai turėjo priimti daug nestandartinių sprendimų. Berėmėmis stiklo konstrukcijomis įstiklinto elipsoido kol kas neteko matyti niekur. Galiu tvirtinti, kad tai – pasaulinio lygio projektas”, – tvirtino A. Macytė.
Nors pirminė šio projekto vizija buvo kitokia, stiklo ekspertas įmonės „Hrono fasadai” technikos direktoriaus pavaduotojas Edmundas Osinskas rado novatoriškų sprendimų. Kupolai iš berėmio stiklo buvo sutvirtinti vadinamąja „krabų” sistema. Iš viso buvo sumontuota maždaug 500 skirtingų nelygiakraščių trikampių.
Jie buvo stiklinami jau užkėlus elipsoido karkasą į kelių dešimčių metrų aukštį. Tam buvo panaudotas keltuvas. Apžvalgos aikštelės stiklai kontroliuoja vidun patenkančią saulės šviesą, gali atlaikyti dideles sniego apkrovas.
„Baigiamieji stiklų sandarinimo darbai buvo sudėtingi. Montuotojams teko dirbti tarsi alpinistams, prisitvirtinus virvėmis”, – pasakojo „Hrono fasadų” technikos direktorius Vladas Laučys.
Laukė milijonų
Nors nekasdieniškas etnokosmologijos muziejaus rekonstrukcijos projektas buvo patvirtintas dar prieš penkerius metus, naujojo pastatų komplekso atidarymo iškilmių teko gerokai palaukti.
Tik tuomet, kai buvo gauta didžioji dalis reikiamų lėšų – 20 mln. litų iš Europos Sąjungos fondų, darbai pagaliau pajudėjo. Muziejaus kompleksui pertvarkyti iš viso prireikė 27,8 milijonų litų. Beveik 8 milijonus litų skyrė Vyriausybė.
Ateityje numatytas dar vienas muziejaus plėtros etapas. Planuojama rekonstruoti senąjį muziejaus administracinį pastatą – jame įrengti fondų saugyklas, biblioteką, archyvą. Taip pat planuojama statyti naują stiklinę galeriją. Kalbama net apie lietuviškąjį „Stounhendžą”. Tikimasi, kad šiems projektams lėšų taip pat skirs Europos Sąjungos fondai. „Idėjų mes dar turime daug. Tačiau jos kol kas nepatvirtintos”, – sakė G. Kakaras.
Daugės lankytojų
Muziejaus vadovai tikisi, kad naujai atgimęs muziejus pritrauks kur kas daugiau lankytojų nei iki šiol. Muziejų kasmet aplankydavo mažiausiai 20 tūkst. žmonių. Manoma, kad jų skaičius ateinančiais metais gali išaugti bent keturis kartus. Naujas kosminio įvaizdžio muziejus turėtų pritraukti ir į Lietuvą atvykstančius turistus.
„Neabejoju, kad Europoje ims rastis naujų etnokosmologijos muziejų. Žinoma, visi jie iš dalies bus panašūs. Bet jie tikrai skirsis bent viena detale – kiekvienos tautos etninis ryšys su kosmosu yra savitas, šiek tiek egzotiškas”, – svarstė G. Kakaras.
