Savivaldybių tikslas turėtų būti, kad šeimos išlaidos šildymui neviršytų 10 proc. mėnesio pajamų, sako protestuotojai, susirinkę prie Vyriausybės.
Keli šimtai pasipiktinusių gyventojų nori viešesnės šilumos tiekimo įmonių veiklos, reikalauja nustatyti maksimalią šilumos kainą, centralizuotam šildymui gaminti naudoti daugiau vietinių išteklių.
Visą rezoliucijos tekstą su reikalavimais protestuotojai ketina įteikti Vyriausybei.
Būtent šiuo metu susiburti mitingui visuomenininkus paskatino pirmosios rudens sąskaitos už šildymą.
„690 tūkst. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos. Pusė milijono žmonių gauna pašalpas maistu. Kiek dar tylėsime? Energetikos monopolijų savivalė yra viena aktualiausių Lietuvos ūkio problemų, todėl šis mitingas gali apjungti dideles visuomenės grupes ir tapti pirmuoju Lietuvoje, kuriame susirinks visi, t.y. partijos, profesinės sąjungos, gausus būrys nevyriausybininkų”, – pranešime spaudai cituojama politologė Jolanta Bielskienė.
Profsąjungas piktina kone visą minimalų atlyginimą sudarančios sąskaitos už šildymą.
„Mes dalyvaujame mitinge, nes norime pademonstruoti savo solidarumą su Ukmergėje ir kituose rajonuose sukilusiais žmonėmis. Sąskaitos už centrinį šildymą Lietuvoje siekia 80-90 proc. minimalios algos dydžio. Kiek dar turėsime kentėti dėl absoliutaus valdžios abejingumo stambių korporacijų diktatui?” – tvirtino Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.
Leidimas mitinguoti išduotas 700 žmonių.
DELFI primena, kad praėjusį šildymo sezoną skirtingos kokybės daugiabučiuose esančių vidutinių 60 kv. m butų sąskaitos už šildymą skyrėsi kartais – nuo maždaug 144 Lt iki 860 Lt
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, už praėjusį šildymo sezoną gyventojai buvo likę skolingi apie 100 mln. Lt, iki vasaros pabaigos šios skolos kiek aptirpo ir sudarė apie 80 mln. Lt.
