Kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms, Seimo Audito komitetui įtarus, kad dabar galiojanti Registrų centras socialiai orientuota įkainių politika suteikia daugiau nuolaidų ne tiems, kuriems iš tiesų reikalinga parama, o nekilnojamojo turto spekuliantams, Registrų centras pirmadienį pamėgino padėti tašką šioje emocingoje istorijoje.
Patvirtinus siūlomus naujuosius Registrų centro įkainius mokesčių našta būtų perkelta ant tų, kurie negali įsigyti brangaus turto, o stambaus privataus verslo atstovams būtų sudarytos šiltnamio sąlygos, teigia valstybės įmonės Registrų centras direktorius Kęstutis Sabaliauskas.
Nevyriausybininkų rašte Premjerui Gediminui Kirkilui atkreipiamas dėmesys į darbo grupės Registrų centro teikiamų paslaugų įkainiams peržiūrėti esą neefektyvų darbą, veiklos imitavimą, į visišką Seimo, Vyriausybės, Valstybės kontrolės nutarimų, išvadų ir rekomendacijų ignoravimą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat kritiškai vertina tai, kad su jų atstovais nebuvo suderintos galutinės darbo grupės išvados ir pasiūlymai, nors ministerija tvirtina viską derinusi su partneriais.
„Paskutinis darbo grupės – Teisingumo, Ūkio, Finansų ir Socialinės apsaugos bei darbo ministerijų, Konkurencijos tarnybos, Nacionalinės vartotojų konfederacijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Pramonininkų konfederacijos, Profesinių sąjungų, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, asociacijos „Investors Forum” atstovų – posėdis vyko liepos mėnesį, visi grupės sprendimai priimti vienbalsiai arba bendru susitarimu, – sako Kęstutis Sabaliauskas, – todėl keista ir nesuprantama, kodėl, praėjus vos pusantro mėnesio, kažkas suinteresuotas viską nubraukti ir pradėti diskusiją iš naujo”.
Vykdant reikalavimus dėl socialiai orientuoto atlyginimo už nekilnojamojo turto ir nuosavybės teisių į jį įregistravimą, sumažintas atlyginimo dydis fiziniams asmenims. Minimalus atlyginimas už statinių, butų ar patalpų registravimą sumažintas nuo 31 iki 10 litų, o už žemės sklypų teisinį registravimą – nuo 30 iki 20 litų.
Naujieji įkainiai buvo pateikti derinti Konkurencijos tarybai, kuri, konstatavusi, kad šių įkainių dydžių skaičiavimai atspindi realias šiems darbams reikalingas sąnaudas ir koreguotą pelno poreikio normą, rekomendavo įkainius suvienodinti visiems subjektams, tai yra už nuosavybės teisės į žemės sklypą registravimą – 61 litą, už statinių, butų ar patalpų nuosavybės teisių registravimą – 62 litus. Pasak K. Sabaliausko, iš esmės taryba pasisakė, kad, nepriklausomai nuo turto objekto vertės, jo savininkai už registravimą mokėtų tą pačią sumą.
Registrų centro atlikta nekilnojamojo turto sandorių analizė parodė, kad 92,3 proc. sandorių su žeme sudaro žemės sklypai, kurių vertė yra iki 30 tūkst. litų, ir 76,4 proc. sandorių su pastatais ir butais (patalpomis), kurių vertė yra iki 50 tūkst. litų. Kadangi mažos rinkos vertės turtu iš esmės disponuoja mažas pajamas gaunantys asmenys, įkainių padidinimas, pasak Registrų centro vadovo, neigiamai atsilieptų jų biudžetui ir būtų sunkiai paaiškinimas.
K. Sabaliausko teigimu, tokiu atveju turto registracija brangtų 80 proc. lietuvių. Toks siūlomas įkainių padidinimas ypač skaudžiai paliestų kaimo gyventojus, kuriems vidutinio dydžio ūkio (žemės sklypo su namu, tvartu, sandėliuku ir pan.) registravimas pabrangtų nuo 92,60 lito iki 433 litų. Kartu gerokai atpigtų stambių objektų registravimas – vidutinio dydžio administracinių patalpų Vilniuje (600 kv. m) registravimas atpigtų nuo 1715 litų iki 62 litų. Dar didesni skirtumai būtų registruojant didesnį ir brangesnį turtą.
Registrų centro direktorius piktinosi, kad Seimas iki šiol nesugebėjo patvirtinti privalomą turto registraciją įtvirtinančių Civilinio kodekso pakeitimų. Šiuo metu turtas registruojamas tik savininko pageidavimu.
Ne mažesnę nuostabą K. Sabaliauskui kelia Seimo Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus noras uždrausti Registrų centrui teikti komercines paslaugas: turto vertinimą ir kadastrinius matavimus.
„Jau penkiolika metų Lietuvoje privatūs matininkai teikia šias paslaugas, tačiau dar ir dabar daugelyje Lietuvos rajonų privačių matininkų tiesiog nėra, o jų teikiamų paslaugų tenka laukti dvejus metus ir daugiau, ypač jei objektas matininkams nepelningas. Registrų centras turi 50 klientų aptarnavimo padalinių, įsikūrusių visuose apskričių centruose bei daugelyje rajonų centrų, ir dažnai jų teikiama ši paslauga yra vienintelė galimybė gyventojams prieinama kaina ir operatyviai atlikti turto vertinimą ir kadastrinius matavimus”, – sako Registrų centro vadovas.
Jo teigimu, uždraudus Registrų centrui atlikti kadastrinius matavimus, didelė dalis Lietuvos gyventojų, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, būtų tiesiog palikti likimo valiai, ir tai taptų opia socialine ir ekonomine problema.
Registrų centras praėjusiais metais iš kadastrinių matavimų gavo 1,5 mln. litų pelną.
