Verslo senbuviai siekia, kad raktų gamyba ir spynų atrakinimas būtų licencijuojama veikla
Užsitrenkė namų durys, o gal rakteliai liko automobilio viduje? Panašioje situacijoje atsidūrę tautiečiai skuba ieškoti raktus gaminančių kompanijų, kurios teikia avarinio atrakinimo paslaugas, pagalbos.
Pamatęs, kaip per kelias minutes atsiveria jų namų ar automobilio durys, dažnas klientas susimąsto, ar auksarankiai meistrai laisvu nuo darbo metu netalkina ilgapirščiams? Maža to, vyrauja nuomonė, kad tokias paslaugas teikiančiose įmonėse netgi įdarbinami už įsilaužimus ir vagystes teisti asmenys.
Vagių nepriima
„Neteko girdėti, kad avariniu atrakinimu užsiimtų kalėję žmonės. Tiesa, buvo keletas ieškančiųjų darbo, tačiau sužinoję, kad apie jų praeitį teirausimės policijoje, ketinimų atsisakė”, – tvirtino Klaipėdos įmonės „Raktų imperija” savininkas Žanas Sliževičius.
Verslininkai aiškina, kad nesudėtinga atskirti profesionalų meistrą nuo vagies: ilgapirščiai dirba greitai, tyliai ir apgadina turtą, o profesionalai turi laiko, gali triukšmauti, tačiau stengiasi padaryti kuo mažiau žalos. Be to, tikri meistrai turi Lietuvos raktininkų asociacijos pažymėjimus.
„Būtų sunku įsivaizduoti, kad žmogus savo turtą ar raktą patikėtų buvusiam kaliniui. Raktininku gali dirbti tik patikimas žmogus”, – kolegai pritarė ir Centrinio raktų serviso Kaune direktorius Raimundas Girskis.
Reikalauja dokumentų
Meistrai, iškviesti atrakinti namų ar automobilio durų, visada reikalauja klientų parodyti asmens ir nuosavybės dokumentus. Tačiau neretai tenka pasikliauti žodžiu.
„Visada prašome parodyti nuosavybės dokumentą – atrakinant automobilį pakanka techninio paso. Kebliau, kai reikia atrakinti buto duris. Paprastai dokumentai būna viduje, o pase nebūtinai yra gyvenamąją vietą liudijantis įrašas”, – tikino R.Girskis.
Anot raktininko, tenka patikėti žmogaus žodžiu ir atidaryti duris, tačiau jei tariamas savininkas nepateikia reikiamų dokumentų, iš karto kviečiami pareigūnai. Jie sulaiko vagį, o meistras, iškvietęs policiją, tampa liudytoju. Tačiau tokių atvejų pasitaiko retai.
„Teko girdėti, kad kai kurios bendrovės susidūrė su tokiomis apgavystėmis, tačiau per savo 20 metų praktiką man aferistų neteko sutikti”, – teigė įmonės „Raktinė” vadovas Rimantas Vaitasius.
Negali užtikrinti kokybės
Lietuvos raktininkų asociacijos prezidentas Jaroslavas Chontas pripažįsta, kad šis verslas nėra griežtai kontroliuojamas, todėl užtikrinti darbų kokybę ir saugumą itin sudėtinga.
„Visi raktininkai dirba legaliai, tačiau niekas netikrina nei kokybės, nei skaidrumo”, – teigė J.Chontas. Anot pašnekovo, iš Europos raktininkų federacijos yra gautas pavyzdys projekto, kuriuo siekiama, kad ši veikla būtų licencijuojama.
Šiuo metu dauguma asmenų, kurie ne tik gamina raktus, bet ir gali atrakinti bet kokius užraktus, dirba įsigiję verslo liudijimus. Tokia tvarka netenkina šio verslo profesionalų.
„Jei asociacijos valdyba atmes projektą, kursime savo planą, kaip būtų galima skaidrinti ir kartu apsaugoti verslą”, – sakė 19 raktininkų vienijančios asociacijos vadovas. Jo teigimu, nesąžiningi meistrai neretai net neprašo, kad klientas pateiktų nuosavybę liudijančius dokumentus.
„Pastaruoju metu tokių meist-rų ėmė mažėti, tačiau licencijų sistema ir tikrinimas padėtų apsidrausti”, – apie susidariusią padėtį kalbėjo raktininkų asociacijos narys ir „Raktų imperijos” savininkas Ž.Sliževičius.
Lietuvos raktininkų asociacijos prezidentas tikino, kad raktininkų, nepriklausančių asociacijai, yra apie 100–200.
Rizikuoja savo kailiu
Pasitaiko atvejų, kai spynų meistrai patys tampa vagių aukomis. „Prieš keletą metų buvo užpultas vienas mūsų darbuotojų. Atvykęs į nurodytą vietą ir atrakinęs automobilį, kuriame neva buvo techninis pasas, meistras skaudžiai nukentėjo. Apsimetėliai klientai sunkiai jį sumušė, pagrobė specialią atrakinimo įrangą ir pasišalino. Deja, užpuolikai iki šiol nesučiupti”, – apie pavojingą amatą pasakojo „Raktų imperijos” savininkas.
Pašnekovas patikino, kad teko girdėti apie panašius atvejus ir Kaune bei Vilniuje. „Stengiamės mokyti savo darbuotojus, aprūpinti specialia įranga, kad galėtų apsiginti. Nuolat primename, kad būtų budrūs, tačiau darbui vejant darbą sunku išlikti akylam”, – tvirtino Ž.Sliževičius.
Sąnaudos ir pelnas
Avarinis atrakinimas – nelabai pigus malonumas. Meistrus iškviesti kainuoja nuo 20 iki 50 litų. Kiti įkainiai priklauso nuo spynos sudėtingumo, signalizacijos ir laiko sąnaudų. Jei užraktas sudėtingas, kaina gali šoktelėti ir iki 200 litų. Iškvietus meistrus naktį, imamas du kartus didesnis mokestis.
Pastebima, kad pastaruoju metu iškvietimų naktį mažėja. „Žmonėms, matyt, per brangu. Jie randa kur nakvoti, o dieną išsikviečia specialistus. Taip geriau ir mums, netenka aiškintis kuriozinių situacijų, kai, tarkime, girtas vyras prašo atrakinti, o viduje esanti žmona atsisako įleisti”, – darbo patirtimi dalijosi R.Girskis.
Raktų gamyba pelningesnė
Paslaugos kaina kyla ir dėl jos specifikos. Norint atrakinti modernius užraktus reikia specialios technikos. „Instrumentų kainos siekia nuo 100 iki kelių tūkstančių eurų, – tikino „Raktų imperijos” vadovas. – Yra įmonių, kurios nagrinėja naujus automobilius ir spynas. Ardo juos, ieško būdų, kaip nesugadinant užraktų būtų galima juos atrakinti.” Avarinio atrakinimo verslas daug pelno neatneša.
„Rezultatai priklauso nuo to, kiek įmonė patikima ir kaip senai dirba. Per metus šios veiklos apyvarta sudaro apie 50–60 tūkst. litų. Vis dėlto didžiąją dalį pelno gauname dirbindami raktus”, – sakė „Raktinės” vadovas R.Vaitasius.
„Su kolegomis keičiamės informacija, dalijamės patirtimi. Neretai ir užsakymais, kai nesugebame jų įvykdyti”, – teigė Ž.Sliževičius.
